Daugelis Lietuvos miestų talpina tam tikrą kultūrinį klodą, o per ilgus metus suformuoja ir steriotipus. Štai Anykščiai vis dar prisimenami kaip meno ir gamtos lopšys, kuriame iki šiol aktuali klasika, pavyzdžiui, Jono Biliūno, Antano Baranausko kūryba. Būtent gilūs kultūriniai palikimai neretai padaro „meškos” paslaugą – šiek tiek stabdo šiuolaikinio meno sklaidą.
Rugpjūčio 28-29 dienomis Pasaulio anykštėnų bendrijos organizuojamas festivalis
„Anykščiai aidi”, tikslingai fokusuojasi į šiuolaikinio meno sklaidą mieste. Renginio metu
susipažinsime su menininkais, kurie dirba ir kuria Anykščiuose, tačiau taip pat išvysime kūrėjų,
kurių mene aptinkami Anykščių klasikų pėdsakai, pažvelgsime į modernią miesto dailę,
dalyvausime performansuose bei diskusijose. Literatūra, muzika, dailė ir architektūra mieste
egzistuoja įvairiais pavidalais. Festivalio tikslas – parodyti įvairų ir kintantį Anykščių kultūrinį
paveldą, kuris unikalioje erdvėje įkvėpia kurti ar skirtingai aidi įvairių menininkų kūryboje.
Dauguma renginių vyks Anykščių koplyčioje – pasaulio anykštėnų kūrybos centre
(tikslesnes lokacijas rasite programoje).
Festivalio atidaromasis renginys – literatūriniai skaitymai su rašytoju, slemo poezijos
kūrėju M. P. E. Martynenko ir aktore A. Giedraityte. Kadangi literatūra stipriai įsirėžusi į
Anykščių tapatybę, simboliškai šie skaitymai vyks prie Laimės žiburio, Jono Biliūno kapavietės.
M. P. E. Martynenko publikai plačiau žinomas kaip modernios poezijos rašytojas, poetinio
improvizacinio meno atlikėjas, o A. Giedraitytė kaip kino aktorė, scenaristė bei asociacijos
„Women are Poems” dalyvė. Literatūriniuose skaitymuose menininkai pristatys naujus savo tekstus, tačiau, kartu, skaitys ir Anykščių klasiką, kuri padės skaitytojui apčiuopti modernumo ir klasikos sintezę.
Vizualus menas organiškai apims dvi dalis – teorinę ir praktinę. Ar matėte Titanus,
laikančius Liubarto tiltą Vilniuje? O gaidį prie „Maximos” Anykščiuose? Nors gatvės menas
nebėra negirdėtas išraiškos būdas, jis vis dar provokuoja ir skatina kalbėti apie pastarojo vertę ir
paskirtį. Dalyviai bus kviečiami sudalyvauti diskusijoje „Gatvės menas ir klasikinė tapyba: dialogas
ar konfliktas?”. Kartu kalbėsis klasikinio realizmo atstovas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas
Donatas Inis ir žurnalo „Gatvės meno galerija” leidėja Kristina Kurilaitė.
Po diskusijos – koplyčioje jaunoji anykštėnė Gabrielė Vetnikaitė intermedialiai pristatys
autorinę parodą „Liūdnos dainos”, kurioje muzika ir dailė konceptualiai sukurs vientisą aidą.
Gabrielė Vetkinaitė – garso instaliacijų, performansų kūrėja, savo darbuose naudojanti vaikiškus
žaislus. Rausvi mikrofonai, grotuvai tampa įrankiais įrašyti ir leisti dainas, sukurtas pagal Astridos
Lindgren bei kitų autorių knygas. Menininkė skaitydama išrenka jautriausias vietas ir suteikia joms
melodiją. Kūriniai tampa atspindžiu vaiko pasaulio, kuriame dažnai knibžda esminiai gyvenimo klausimai. Kas aš esu? Kas yra draugystė? Kodėl kartais reikia išsiskirti su tais, kuriuos taip
mylėjai? Autorė tyliai dainuoja ir kviečia įsiklausyti į savo vidų, atsakymų ieškoti giliai širdyje.
Parodoje menininkė pristato savo kūrybinio kelio raidą: nuo fotografijos, tapybos, video meno iki
performanso.
Vakaro uždaromasis renginys – atlikėjo Evaldo Azbukausko (geriau žinomo kaip „Girių
Dvasios”) vakaro koncertas. Lietuvos gamtos garsus jis prikelia naujam skambesiui, kuriuos galime išgirsti dub ar techno stiliumi. Naudodamas folkloro motyvus, atlikėjas kuria alternatyvius
skambesius, kurių pagrindines variacijas gali atpažinti dauguma žmonių. 2009 metais „Girių
dvasios” pradėjo „aidėti” ir elektroninės muzikos festivaliuose („Sūpynės”, „Tundra”) bei išleido
debiutinį albumą „Miškas”. Apjungdamas etnines giesmes, sutartines su elektronika atlikėjas
leidžia atrasti naują dvasinio lietuvio patyrimą. Anykščių erdvėje šilelis skambės kitaip.
Antroji festivalio diena prasidės kūrybinio rašymo dirbtuvėmis. MC Messiah – vienas iš
slemo poezijos pradininkų Lietuvoje, avangardinio repo ir elektroninės muzikos atlikėjas. Savo
kūryboje jis derina garsą ir vaizdą, kurių kolizija išgauna naują, modernią formą, todėl jo, kaip
moderniojo teksto dirbtuvių mentoriaus pasirinkimas nepaliko abejingų. Kūrėjas teigia:
„Kolektyvinis rašymas – tai kelių žmonių rašomas vienas tekstas. Tai praktikuodavo siurrealistai ir
iki šiol praktikuoja pavieniai rašytojai. Bet šių dirbtuvių dalyvių laukia išskirtinė patirtis –
išbandyti naujus, autentiškus kolektyvinio rašymo metodus”. Taip pat tos pačios dienos
vakare žiūrovų laukia išskirtinis audiovizualinis pasirodymas! Žygimanto Kudirkos vardas aidi
įvairiose pasaulinėse moderniojo meno parodose, įdomu kokį aidą išgirsime Anykščiuose.
Tai nebus vienintelis muzikinio performanso pasirodymas antrąją festivalio dieną: Klaudija
Indrilūnaitė, Gediminas Stepanavičius ir iš Anykščių kilusi Mėta Gabrielė Pelegrimaitė – laisvosios improvizacijos trio, susibūręs Vilniuje. Jauni žmonės aktyviai koncertuoja su skirtingais muzikiniais projektais – nuo džiazo iki eksperimentinės elektroninės muzikos. Šiame ansamblyje viskas vyksta esamuoju laiku – nėra iš anksto sutartų improvizacijų, vadinasi atlikėjai kuria dabar ir čia, išgaudami naujus ir spontaniškus aidus.
Audrius Šimkūnas – garso menininkas, eksperimentinės muzikos atlikėjas, pradėjęs savo
muzikinę veiklą prieš 30 metų kaip „normalus“ roko/metalo muzikantas ir per tą laiką tęsiantis
kelionę begaliniuose garsinių ir vidinių transformacijų labirintuose. Nežiūrint į kartais radikaliai
skirtingus kūrėjo pomėgius, viską apjungia vienas bendras bruožas: tiek „muzikinės karjeros“
pradžioje, tiek dabar ypatingai svarbią vietą užima dėmesys gamtos/aplinkos garsiniams
peizažams ar jo atskiroms detalėms. Savo kūryboje jis dažnai naudoja specialius prietaisus:
povandeninius, kontaktinius, seisminius mikrofonus, elektromagnetinių laukų antenas, atmosferinio radijo imtuvus, ultragarso detektorius. Visa tai padeda atskleisti negirdimus mus supančio pasaulio sluoksnius, parodyti jų poveikį aplinkai, žmogui. Pasirodymo Anykščiuose metu bus atliekama improvizuota programa: rūko dronuose skęstantys vietogarsiai, šikšnosparnių elektronika, laikas, kai tamsėja vanduo…
Festivalį vainikuos A. Puipos filmo „Kita tylos pusė” peržiūra. Juostoje režisierius
ekranizuoja švedų rašytojo Torgny Lindgren knygą „Kamanių medus”, tad galime pasiruošti
didelei Skandinaviškos estetikos dozei. Filmas gvildena dviejų brolių ir į jų gyvenimą įsisukusios
moters istoriją. Tiems, kas yra susipažinę su Puipos kūryba, turėtų būti aišku, jog dėmesio centre
atsidurs ne įtemptas siužetas, o veikėjų vidinis dramatizmas.
Rugpjūčio 28-29 dienomis įsiklausykite ir išgirskite naująjį Anykščių miesto aidą. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė
