Įmonė „Anykščių vynas“ su nerimu laukia balandžio 1-osios. Dar vieno akcizų alkoholiui padidėjimo bendrovė gali ir neatlaikyti. Manoma, jog 2007-2009 m. nuo 44,6 mln. litų iki 26,1 mln. litų smukę įmonės pardavimai dar labiau kris.
Nuo 1926 m. veikianti viena žinomiausių Lietuvos vyno gamybos bendrovių balansuoja ant bankroto ribos. Nesubalansuotas ir neprognozuojamas akcizo mokesčių kėlimas smogs ne tik anykštėnams, tačiau ir visiems šios pramonės atstovams „Nuo balandžio 1-osios akcizas didės 35 proc. Jei šiemet sulauksime dar vieno akcizų kėlimo, greičiausiai jis bendrovei „Anykščių vynas“ bus ir paskutinis“, – sakė „Anykščių vyno“ direktorius Audrius Zuzevičius.Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) duomenimis, pakėlus akcizus, kritinėje situacijoje atsidurtų visi Lietuvos vyno bei spiritinių gėrimų gamintojai, kurie dėl 2008 metais pradėto kelti akcizo jau ir taip kelis kartus sumažino darbuotojų skaičių.Nuo 2008-ųjų „Anykščių vyne“ iš 300 darbuotojų liko 63. Įmonė „Stumbras“ iš 2007 metais buvusių 364 darbuotojų, 2013-aisiais liko 190., įmonėje „Alita“ per tą patį laikotarpį darbuotojų sumažėjo dvigubai. „Tiek darbuotojų atleista pačiose gamyklose, o kur dar įmonės, ūkininkai, kurie tiekia žaliavas šioms bendrovėms“, – sako LMP pirmininkė Gražina Gruzdienė. Dėl akcizo alkoholiui didinimo socialinių pasekmių „Anykšių vynui“ LMP dar 2013 metų rudenį kreipėsi į Seimą bei Vyriausybę. Tuomet atkreiptas dėmesys, jog įmonės padėtis dėl nuolat didinamų akcizų tarifų kasmet blogėja. 2008-2009 metais 32 proc. padidinus minėtus akcizų tarifus produkcijos pardavimai sumažėjo 44 proc.
Baiminamasi, kad nuo balandžio 1-osios padidinus akcizą vynui pardavimai dar labiau sumažės ir bendrovė bus nepajėgi vykdyti veiklos.
„ES diskutuoja, kaip sustiprinti pramonę visose valstybėse narėse. Yra žinoma, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria 2 dabo vietas paslaugų sektoriuje. Vyriausybė turėtų stengtis didinti darbo vietų skaičių Lietuvoje.
Tačiau tokiais sprendimais užimtumas šalyje tik sumažės ir padidinsime darbo vietų skaičių užsienio šalyse, iš kurių importuojame pigesnius gėrimus dėl mažesnių energetikos kaštų, taip pat dar paskatinsime šešėlinę prekybą“, – sakė G.Gruzdienė.
