Visiškai nieko blogo, kad Anykščius šalies valdžia pripažino probleminiu miestu ir todėl mes gausime papildomas investicijas. 23 probleminiams Lietuvos miestams 2014-2020 metais bus padalinta 382 mln. litų europinė parama. Tad ir Anykščiai atsirieks savąją europinę riekę. Liuks! Duokit, mums kokių nors pinigų, o jau mes su jais ką nors padarysim… Ir patikėkit, tas „kas nors“, ką padarysim, bus gražus ir vertingas kaip Menų inkubatorius ir Lajų takas kartu sudėjus. Tokia trobelė, ką ten trobelė – troba su keliom bobom ant hormoniniais preparatais prišerto gaidžio kojos!
Gal jau pusmetį Anykščių valdžia ir valdininkai tauzija kaip jie siekia, kad Anykščiai gautų tikslinės teritorijos statusą. Kažkas labai gudrus oficialioje formuluotėje „problemines teritorijas“ pakeitė į „tikslines teritorijas“… Kuo skiriasi gėjus nuo p..? Lyg ir nieko. Abu vienodai gražūs. Bet pavadink tu gėjų – p… Blogai baigsis. Pasmerks ir išmes iš Europos Sąjungos, gal net ir iš pačios Europos, ir dar su visa gimine. Dėl savo įgimto subtilumo ir, žinoma, dėl šventos sąjungos su Europa Anykščių nebevadinsiu probleminiu miestu. Tegul bus tiesiog p… miestas arba net miestas iš didžiosios P!
Matyt, norėdama užkirsti kelią įvairioms spekuliacijoms Vidaus reikalų ministerija tuoj po to, kai tik paskelbė P miestų sąrašą, „Lietuvos ryte“ išspausdino užsakomąją medžiagą, kurioje aiškiai išdėstyti kriterijai, kaip tie P miestai atrinkti. Norint tapti P miestu, reikėjo, kad jame smarkiai mažėtų gyventojų skaičius, nesisteigtų naujos įmonės, o kiek įmanoma daugiau darbuotojų (nuo bendro darbuotojų skaičiaus) dirbtų žaliavų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. Tik trys absoliučiai objektyvūs parametrai, ir viskas. Čia visas mūsų valdžios įdirbis siekiant išsvajotosios P…
Du pirmieji kriterijai labai aiškūs, sakyčiau, net banalūs. Nėr žmonių, nėr darbo, reiškia visiškas P. O štai trečiasis – pakankamai subtilus, regis, Anykščiams, kurortui norinčiam tapti dar ir P, yra labai nepalankus. Mes juk gyvenam iš turizmo, bet pasirodo P. Darbuotojų žaliavų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose Anykščiuose yra 42,28 proc., tuo tarpu kitame garsiame kurorte Palangoje – 20,55 proc., Neringoje – 12,34 proc., o mažiau garsiame Birštone – 16,27 proc.
Taigi, Anykščių valdžios indelio, kad mes gavome P statusą ir kaip priedą prie jo papildomus ES milijonus, nėra. Bet kad mes atsidūrėme tame visiškame P, kas nors galėtų garbingai kokius nors nuopelnus prisiimti. Juk problema yra ne oficialiai suteiktas P statusas, o tai, kad mes esame to P verti.
Pernai žurnalo „Veidas“ reitinge Anykščiai užėmė 60-ąją vietą. Tad, galimybių kristi žemiau mums atsirastų tik po naujo savivaldybių padalijimo. Aišku, rajono valdžia, valdininkai ir portalo anyksta.lt komentatoriai, kurių IP adresai tokie pat kaip savivaldybės kompiuterių tinklo (ach, koks netikėtumas!) varė, kad bloogas reitingas, blooogas „Veidas“. Visi blogi, tik mes geri…
Neabejoju, kad jei P statusas nebūtų pagardintas milijonais – savivaldybės kontora šauktų, kad mūsų P suklastota, juo labiau, kad Vidaus reikalų ministerijai vadovauja „Tvarkos ir teisingumo“ ministras Alfonas Dailis Barakauskas, kuris, galimai, pažysta Rolandą Paksą, Vytautą Galvoną ir (o Dieve) naktimis klauso „Nykščių“ radiją…
Kol Anykščių valdininkai ruošėsi tapti P, kūrė planus, kur naudoti tuos P milijonus. Vienas iš variantų – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė autobusų stoties rajone ir požeminė pėsčiųjų perėja… Senovės valdininkų išmintis byloja – pasakyk, koks tavo statusas ir aš tau parodysiu kryptį. „Jūs eikit, o aš vienas pabūsiu prie jūros“ – kadaise Palangos vykdomojo komiteto pirmininkui pasakė Stasys Povilaitis.
Azijiečiai (tarp jų ir rusai) turi valstybinio pobūdžio iškrypimą investuoti į tai, kas matoma, į bažnyčias, tiltus, dangoraižius ir Sočio olimpiadą. Alkana tauta taip įsispokso į grožį, kad apatinis žandikaulis vypteli iki kelių, prarandama kalbos, o svarbiausia – kramtymo funkcija. Todėl ir valdžia lieka soti, ir odontologai be darbo…
Tarp kitko: kada Mačionyse bus mečetė?
