Anykščių jaunimas „matuojasi kario batus“

Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės (Utenos apskrities) Neformaliojo švietimo mokytoja, Anykščių Dariaus ir Girėno 901-osios šaulių kuopos šaulė, biatlonininkė Kotryna Vitkūnaitė Lietuvos šaulių sąjungoje skaičiuoja jau vienuoliktus metus, o šešerius metus vadovauja Anykščių mieste veikiančiam jaunųjų šaulių būreliui.
Kaip teigia pati Kotryna, iš pat pradžių į Lietuvos šaulių sąjungą ji atėjusi dėl to, kad galėtų dalyvauti biatlono varžybose, tačiau veiklos su šauliais įtraukė ir patiko, tad šaulė jose dalyvauja daugiau nei dešimtmetį.

Sportas atvedė į šaulystę

K. Vitkūnaitė gimė ir augo Anykščiuose. Šiuo metu Kotryna yra nuolatinės tarnybos šaulė plk. Pr. Saladžiaus devintojoje šaulių rinktinėje.
2019–2023 metais K. Vitkūnaitė vadovavo Anykščių kuopai, tada perleido Anykščių kuopos vado pareigas Sigitui Andriuškevičiui.
„2015 metais bebaigdama Anykščių Jono Biliūno gimnaziją, turėjau rimtų iššūkių, kaip didžioji dalis gimnazistų, dėl studijų pasirinkimo, bet tuo metu savo gyvenimą ir ateitį siejau tik su sportu – biatlonu. Tad studijuoti pasirinkau tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete kūno kultūros studijas.

Manau, prie šio pasirinkimo prisidėjo ir tai, kad abu mano tėvai dirba pedagoginį darbą. Tačiau neslėpsiu, pedagogės darbas manęs nežavėjo ir tikrai neplanavau ateities sieti su tuo“, – pasakojo K. Vitkūnaitė.
„Anykšta“ pasiteiravo, kas K. Vitkūnaitę atvedė į Lietuvos šaulių sąjungą.
„Šaulių sąjungoje atsiradau visiškai netyčia, 2014 metais, dėl sporto. Tėtis, kartu ir mano treneris (Bronius Vitkūnas – Anykščių kūno kultūros ir sporto centro slidinėjimo ir biatlono treneris – red. past.) – paklausė, ar norėčiau sudalyvauti biatlono varžybose, Baltijos Kariūnų žaidynėse Latvijoje. Abejonių net nekilo, nes tuo metu svarbu buvo slidės ir šautuvas! Bet kad galėčiau atstovauti Lietuvai, turėjau priklausyti Lietuvos šaulių sąjungai. Tad taip ir prisijungiau su dar keliais kolegomis iš sporto“, – pasakojo šaulė.

Kaip teigė K. Vitkūnaitė, į šaulių aktyvią veiklą ji įsitraukė pamažu.
„Iš pradžių aktyvumu šaulių veikloje tikrai negalėjau pasigirti. Galima sakyti, mano šaulystė sukosi ir buvo tokia, kas siejosi su sportu. Bet patriotinė jaunimo dvasia, vienybė, uniforma ir didžiulis ratas bendraamžių paliko labai gražų įspūdį ir susižavėjimą. To vedina ir pasilikau organizacijoje“, – teigė Kotryna.

3 jaunųjų šaulių būreliai Anykščiuose

„Kai atėjau dirbti su jaunaisiais šauliais, Anykščių grupėje buvo tik aštuoni vaikai. Derindavau laiką, kad ir iš toliau galėtų vaikai atvažiuoti į Anykščius autobusu: iš Kavarsko buvo jaunimo branduoliukas, iš Troškūnų atvykdavo. Bet jie baigė mokyklą, išėjo. Šiuo metu savo grupėje turiu daugiau nei 40 moksleivių. Per mėnesį su jaunimu susitinkame keturis–šešis kartus. Būrelio užsiėmimai būna labai įvairūs. Kartais, kol aptariame ateinančius renginius, veiklas, ir baigiasi užsiėmimo laikas, bet įprastai mokomės ir ruošiame jaunimą pagal jauniesiems šauliams skirtą ugdymo pakopų programą“, – pasakojo nuolatinės tarnybos šaulė K. Vitkūnaitė.

Pasak K. Vitkūnaitės, šiuo metu Anykščių mieste veikia net trys jaunųjų šaulių būreliai. „Sakyčiau, tai labai didelis pasiekimas, kuris labai pozityviai nuteikia, žiūrint į ateitį. Tačiau tobulėjimui, manau, ribų nėra. Pagrindinis būrelis, su kuriuo dirbu aš pati, yra toks, į kurį renkasi vaikai, kurie yra vyresni ir turintys pakopas. Be to, yra du būreliai, kurie veikia mokyklose: Anykščių Antano Vienuolio progimnazijoje ir Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje, kur jaunuoliai susipažįsta su jaunojo šaulio keliu. Taip pat turime jaunųjų šaulių būrelius ir Troškūnuose bei Svėdasuose. Ten taip pat užsiėmimai vyksta pagal neformalaus švietimo programą“, – pasakojo nuolatinės tarnybos šaulė K. Vitkūnaitė.
Kaip teigė šaulė, pagrindinis jaunųjų šaulių būrelis renkasi Dariaus ir Girėno 901-osios šaulių kuopos patalpose.

Kiekvienas atranda savo nišą

Pasak Kotrynos, į jaunųjų šaulių būrelį pagal Lietuvos šaulių sąjungos statutą gali prisijungti moksleiviai nuo 11 metų. Jaunaisiais šauliais jie būna iki tol, kol baigia mokyklą.
Jaunuosius būsimus šauliukus, pasak Kotrynos, neretai atveda tėvai, ateina patys jaunuoliai arba juos atsiveda draugai.
„Nedarom atrankos ar spaudimo. Leidžiu, kad atrastų savo nišą ir vietą: kam patinka žygiuose dalyvauti, kam po pelkynus vaikščioti. Be to, vyksta įvairi šauliška veikla savaitgaliais, atostogų metu. O jei, pabaigęs mokyklą, jaunasis šaulys nori tęsti veiklą, duoda priesaiką, tampa šauliu“, – pasakojo Kotryna.
Antano Vienuolio progimnazijoje šaulė Kotryna organizuoja būrių rikiuotės konkursą.

„Klasės, norintys vaikai sutinka su ta mūsų avantiūra ir gauna po paskirtą būrio vadą. Būrių vadais būna jaunieji šauliai, turintys pakopas. Būrio vadas ruošiasi su klase du-tris mėnesius, per šį laikotarpį moksleiviai mokosi rikiuotės elementų, kuria būrio skanduotę, mokosi patriotiškų dainų– pasiruošia rikiuotės konkursui. O Kovo 11-osios proga įvyksta rikiuotės konkursas. Vertiname, kaip sekėsi būrio vadams vadovauti, kaip kūrybiškumas ir pilietiškumas atsiskleidžia. Jaunimas atranda šauliškas veiklas ir įsitraukia į šaulišką veiklą“, – pasakojo K. Vitkūnaitė.

Merginoms kyla mažiau klausimų

„Anykšta“ pasiteiravo, kiek aktyvus yra dabar jaunimas ir kurių jaunųjų šauliukų daugiau: vaikinų ar merginų.
„Žinoma, jaučiasi technologijų įtaka. Tenka dėti kur kas daugiau pastangų, kad sudomintume jauną žmogų, įtrauktume į veiklą. Kartais net sulaukiam klausimo: „O kokia man nauda iš to?“ Ir labai keista, bet su merginomis šiuo klausimu yra paprasčiau. Didžioji dalis šaulių yra merginos. Vienu metu net juokiausi, kad Anykščiuose turėsiu tik merginų jaunųjų šaulių būrį. Bet dažniausiai, jeigu jau įsitraukia į veiklą, tai joje ir lieka“, – teigė neformaliojo švietimo mokytoja K. Vitkūnaitė.
Kas labiausiai patinka jauniesiems šauliams? Kotrynos nuomone, to reikėtų klausti pačių vaikų.

„Ir atsakymų, neabejoju, sulauktumėte įvairių. Kartais užtenka „faino“ būrelio vadovo, kitiems patinka žygiai ir pilietinė veikla, bendraminčių ir bendraamžių kompanija, nauji draugai, kitiems stovyklos, veiklos, per kurias jie tobulėja, ugdosi ir „matuojasi kario batus“. Man, kaip vadovei, be galo smagu stebėti jų progresą, kaip jie keičiasi kiekvienais metais, atranda savo vietą šauliškoje veikloje“, – kalbėjo K. Vitkūnaitė.
Pasak Kotrynos, neretai ji sulaukia atgalinio ryšio iš būrelį lankančių vaikų tėvų: „Labai smagu, kad tėvai dalijasi emocijomis. Kartais užtenka tik pakalbėti su vaiku, o tėvai padėkoja. Vertinu tai kaip įdėto darbo rezultatą. Suprantu, kad vaikui, jaunuoliui tai svarbu“.

Daugkartinė Lietuvos atstovė tarptautinėse varžybose

K. Vitkūnaitė – Europos jaunimo olimpinio festivalio Rumunijoje dalyvė, daugkartinė Baltijos biatlono taurės prizininkė, Lietuvos jaunių čempionė, 2014 metų Pasaulio jaunių biatlono čempionato JAV 6 vietos laimėtoja estafečių lenktynėse.
Biatlonininkė K. Vitkūnaitė pasakojo, kad kiekvienas jos dalyvavimas varžybose jai pačiai būdavo kaip laimėjimas, ypač, kuomet galėdavo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.

„Daug startų yra buvę, kurie galbūt neatnešė aukštos vietos, nebuvo sėkmingi, tačiau tuo metu priimdavau kaip tam tikrą pamoką, „laimėjimą“ prieš save ar kartais ir oro sąlygas, išsianalizuodavau ir judėdavau į priekį. Tokius „laimėjimus“ irgi prisimenu“, – teigė K. Vitkūnaitė.
„O keletas labiausiai įsimintų ir keliančių labai gražius ir šiandien prisiminimus iš sporto laikų, tai pačios pirmosios biatlono varžybos – olimpinio čempiono Algimanto Šalnos taurė Ignalinoje. Buvau gal antroje ar trečioje klasėje. Tuo metu net nesuvokiau, kokios čia varžybos, kas yra A. Šalna, tokia buvau susijaudinusi dėl paties varžybų proceso ir noro laimėti, kad, atrodė, niekas aplink nebuvo svarbu. Po tų varžybų ir atsirado tikslas ir noras eiti sportininkės keliu“, – pasakojo K. Vitkūnaitė.
Kaip pasakojo Kotryna, ji vis dar gyvena sportiniu ritmu: seka varžybas, stebi, kaip kolegoms sekasi, o su tėčiu netgi pakonkuruoja. „Sporto pasaulio nepamirštu“, – nedaugžodžiavo Kotryna.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas