Verslininkas savo jėgomis puoselėja Kavarsko sinagogą

Kavarskietis Regimantas Kaveika prieš septyniolika metų įsigijo apleistus, aptinkuotus žydų maldos namus.
Bėgant metams, R. Kaveika susižavėjo žydų filosofija, jų gyvenimo būdu, tad jam tapo svarbu atkurti žydų istoriją, o buvusioje sinagogoje jis džiaugiasi atradimais – išlikusios bimos (pakyla su suolu ir stalu Torai skaityti – aut. past.) fragmentais.

Savininko tikslas – atkurti sinagogą

Apžiūrėti Kavarsko sinagogą gali visi, kas domisi žydų gyvenimu, istorija – sinagogos savininkas R. Kaveika papasakoja, parodo pastatą.
„Į šią sinagogą atvažiuoja žydų palikuonių iš Amerikos, iš tolimiausių vietų ir netgi atsiklausia, ar jie gali čia pasimelsti. Tada aš jų paklausinėju, o pagal jų patarimus atrandu autentiško dekoro elementų. Po vėlyvais sovietiniais metais įrengtomis betoninių plokščių grindimis pavyko aptikti buvusios bimos fragmentų. Radiniai byloja apie buvusios sakralinės erdvės grožį. Turiu tikslą ateityje atkurti ir atstatyti visą sinagogą, kaip svarbų Kavarsko kultūrinį objektą“, – pasakojo R. Kaveika.

Apmūrytas pastatas –išsaugota istorija

2007 metais, kai R. Kaveika įsigijo buvusią sinagogą asmeninio verslo tikslais – prekiauti „Saab“ markės automobiliais, – mūrinis dviaukštis žydų pastatas buvo labai prastos būklės.
„Tada buvo likęs stogas, keli langai, bet visas pastatas užtinkuotas. Pirmiausia atradau užtinkuotą langą. Sinagogoje turi būti 12 langų. Langai pagal seną – kvadratiniai“, – apie pirmuosius atradimus pasakojo R. Kaveika.

„Nudaužiau tinką, žiūriu – baltos plytos. Atradau originalų balkoną. Kaip matyti, originali sienų spalva buvo melsva. Tačiau akivaizdu, kad daug kartų buvo perdažyta, remontuota“, – apie atrastų spalvų spektrą kalbėjo savininkas.
„Po tinku atradau ženklą – Dovydo žvaigždę. Be to, atradau plytą, kurioje galima įžiūrėti metus – 1800. Viršuje radau, tik gaila, šiet tiek įsibrėžė“, – apie kiekvieną svarbų radinį kalbėjo entuziastingas tyrinėtojas R. Kaveika.

Sinagoga buvo paversta sandėliu

Pasak R. Kaveikos, buvęs gremėzdiškas pastato apmūrijimas sovietmečiu – kaip pasityčiojimas iš šventyklos, sinagoga buvo tarsi išniekinta.
Kai R. Kaveika įsigijo pastatą, rado didžiulę netvarką – senas, istorinis pastatas buvo beviltiškai suniokotas, kampuose – kuosų lizdai.
„Langai išdaužyti, daug medinių sinagogos elemntų buvo išnešiota malkoms… Tai – kaip išniekinimas sinagogos. Kampuose kuosos buvo lizdus susisukusios. Tik skardinis stogas išliko originalus. Visa kita buvo didžiulis „bardakas“. Viršuje – nupjauti balkiai – tik vienintelis balkis yra išlikęs, o jų būta net 12-kos, po 15 metrų ilgio“, – teigė savininkas.

Šiame pastate sovietinias metais veikė ūkinių prekių parduotuvė, buvo prekiaujama baldais ir net motociklais, buvo sandėlys.
„Parduotuvės savininkai, kai darė remontą, lubas nuleido per metrą. Čia palikau originalų balkį. Šioje vietoje matyti, kad balkiai buvo nupjauti ir per metrą nuleisti“, – pasakojo dabartinis sinagogos savininkas R. Kaveika.

Kaip teigia R. Kaveika, parduotuvėje tuomet buvo motociklų, baldų.
„Vyriausieji kavarskiečiai dar atsimena, nes lankėsi parduotuvėje. Veikė katilinė, buvo garažas. Lauke stovėjo 401-as „moskvičiukas“. Maždaug 1973 metais sudėtos betoninių plokščių „teraco“ grindys“, – pasakojo R. Kaveika.

Pasak R. Kaveikos, tinko sluoksnis buvo toks, kad net balkonų nesimatė.
„Viena siena išlikusi autentiška – tik ji ir nebuvo užtinkuota. O kai pats daužiau visą tinką, atsivėrė arkos, balkonai, Dovydo žvaigždė.
Ieškodamas informacijos apie sinagogą, apie rūsius, kreipiausi į archyvus, bet tąkart jokios informacijos, jokių duomenų negavau“, – pasakojo R. Kaveika.

Atveriami švenčiausios vietos fragmentai

Entuziastingas sinagogos savininkas aprodo ir pasakoja apie buvusių Kavarsko žydų maldos namų pastato vidų.
„Čia – senoms močiutėms, kurios nepajėgdavo užlipti ant balkono (rodo nišą – aut. past.), nes sinagogoje vyrai ir moterys melsdavosi atskirai. O nuardžius vėlyvas betonines plokštes, iš karto pasimatė svarbiausia ir švenčiausia sinagogos vieta“, – pasakojo R. Kaveika ir parodė atidengtus buvusios pakylos su kolonomis fragmentus, iš kurios buvo skaitoma Tora.

„Bima yra sudaryta iš keturių kolonų. Kaip matome, čia – keturios kolonos, laikiusios pagrindines sijas. Bima buvo pakelta. Ką radau kasdamas, sudėjau ant palangės ir į dėžes“, – apie atradimus pasakojo savininkas.

Atminimo lenta ir ekspozicija iš radinių

Šiandien erdvi sinagoga turi ant pastato sienos pritvirtintą atminimo lentą.
Iš savo bičiulių gavęs tinkamą plokštę, R. Kaveika pasirūpino užrašu ir atminimo lentą pritvirtino ant sinagogos sienos. Užrašyta – „Šiame pastate iki 1941 metų veikė Kovarsko mstl. žydų maldos namai“ pateikti lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis. (Kovarskas – ne klaida, taip šis miestas vadinosi anksčiau, – aut.past.)
Tamsiuoju paros metu, kai sinagogoje įjungta šviesa, išskirtinai šviečia paties Regimanto sumanymu užsakytas ir padarytas dviejų nuotraukų koliažas.
Be to, Kavarsko žydų sinagogoje galima pamatyti smulkių radinių ekspoziciją, kurioje matyti skirtingų koklių gabaliukai.
„Kaip matyti, kokliai glazūruoti – bent du pečiai čia buvę. Stovėjo jie ties ta riba (parodo kryptį – aut. past.), čia buvo liuktas. Kaminai sueina į vieną“, – pasakojo savininkas.

Tvarko naudodamas asmenines lėšas

Buvusios sinagogos viduje, pačiame centre, pastatyta žydų vėliava. Dėmesį atkreipia didžiulis, prabangus šviestuvas – labai puošnus interjero elementas, kurį pirko R. Kaveika.

Ant sienų – keli paveikslai iš Kavarsko žydų praeities, didelis fototapetas, kuriame matyti Regimanto senelių namai, sinagoga, visa gatvė. Pasirodo, pats Regimantas domėjosi, ieškojo senų nuotraukų ir, radęs jų internete, pasirūpino jų atspausdinimu, įrėminimu. Be to, savininkas pirko nemažai menorų – septynšakių žvakidžių.
Kavarsko miestelyje esančios sinagogos remonto darbams niekada nebuvo ir nėra skirta jokių lėšų, tačiau pats savininkas sinagogoje yra įrengęs aukų dėžutę.
„Gal besidomintys Kavarsko istorija, gal žydų palikuonys vieną-kitą eurą paaukos. Mielai priimu visus lankytojus, kam įdomu, kas nori apžiūrėti, pamatyti. Suprantama, tai bus tik simbolinės aukos, nes viskas daroma iš asmeninių lėšų“, – nedaugžodžiavo sinagogos savininkas, priimantis į ekskursijas po sinagogą, kaip po muziejų.

Prisideda Kavarsko metraštininkas Rimantas Varanavičius

Kavarsko gyventojas R. Kaveika atradimais pasidalija su bičiuliu, iš Kavarsko kilusiu Rimantu Varanavičiumi, kuris taip pat daug prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo – jis nepavargdamas gilinasi į Kavarsko istorijos puslapius ir tikslina faktus, pavardes.
R. Varanavičius yra išvertęs iš anglų į lietuvių kalbą Ralfo Jafės knygą apie Kavarsko žydų gyvenimą prieš karą (knygos vertimą galima gauti Kavarsko miesto bibliotekoje – aut. past).

„Nuo jo (R. Varanavičiaus – aut. past.) viskas čia ir prasidėjo. Beje, Varanavičiai patys yra pirkę namą Kavarske iš žydų. Perskaičiau Rimanto išverstą tekstą. Susidomėjau, ėmiau toliau gilintis“, – pradžią, nuo kada plačiau ėmė domėtis žydų gyvenimo istorija, nusakė R. Kaveika ir parodė dvi parsisiųstas, branginamas knygas anglų kalba: „The Shtetl That Was“ (Ralph Jaffe, 1997 m.) ir „The Last Bright Days“ (2011 m.).
„Dar labai daug kas neaišku, užtat kyla daugybė klausimų – tas ir įdomu. Kada pastatyta šita mūrinė sinagoga? Kas buvo toje vietoje seniau? Kur meldėsi pirmoji atvykusių į Kavarską žydų karta? Bičiuliai Aldona ir Philip Shapiro užveda ant kelio savo patarimais.
Džiugu, kad toks kilnus yra šio pasišventusio žmogaus – Regimanto Kaveikos – kelias, kuriuo jis pasiryžęs eiti, aukodamas savo laiką ir finansus. Norėtųsi, kad Kaveika turėtų neginčytiną bent moralinę paskatą toliau tvarkyti tą istorinį, architektūrinį pastatą mūsų visų naudai“, – teigė R. Varanavičius, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, tačiau nuolat palaikantis ryšį su R. Kaveika ir besidomintis kiekvienu savininko atradimu.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas