Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas: „Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl kelių“

Apie Anykščių seniūnijos gyvenimą bei aktualijas portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su Anykščių seniūnijos seniūnu Eugenijumi PAJARSKU.

– Gerbiamas seniūne, kaip seniūnijos gyvenimą paveikė lietingi šios vasaros orai?

– Labiausiai paveikė tai finansiškai, vienaip ar kitaip. Lietus labai daug išplovė kelių, perlaidų. Praktiškai kiek pinigų buvo skirta keliams metams, rugsėjo mėnesį pabaigsim pinigus. Aš labai tikiuosi, kad savivaldybė perskirstys pinigus.

Buvo tokių variantų, kad nugreideriuojam, užpilam žvyru, aptvarkom kelią, praeina savaitė ir po lietaus vėl turime tvarkyti. Mus „šefuoja“ konkursą laimėjusi „Anykščių melioracija“, tai šiandien nugreideriavom per 80 kilometrų kelių ir išpylėm kokius pusantro šimto kubų žvyro.

– Už tai, kaip yra tvarkomi seniūnijų keliai, yra atsakingi seniūnai. Bet ar jūs esate šios srities specialistai?

– Matot, aš pats esu melioratorius, tai tikrai suprantu, kas kaip padaryta. Ta patirtis ateina per dešimtmečius. Matai, kaip greideriuojama, matai, kur reikia žvyro papilti.

– O kaip orai paveikė Anykščių seniūnijos ūkininkus?

– Pavasarį „Ažuožerių sodai“, kiti ūkininkai nukentėjo nuo šalnų. Tada sušilo, pradėjo sprogti pumpurai, ir vėl atėjo šalčiai…

Yra sudaryta komisija ir mes, seniūnai, kartu su Žemės ūkio skyriaus spcialistais vertiname tuos padarytus nuostolius. Važiavom, žiūrėjom visus javus, bulves. Laukuose matosi tik bulvenokai, o viskas vandenyje. Tai va, situaciją mes matėme visokią.

– Kokią sprendėte paskutinę seniūnijos gyventojo iškeltą problemą?

– Daugiausiai žmonės, vienaip ar kitaip, skundžiasi dėl kelių. Kaip aš sakau, kiekvienas žmogus nori turėti gerą privažiavimą, geriausią kelią. Yra ir piktų žmonių. Gyvena vienas laukuose nusipirkęs gryčią ir nori, kad ten idealus kelias būtų. Bet negali būti. Jeigu seniūnijoje yra 300 kilometrų kelių, aš ten vieno kilometro negaliu idealiai prižiūrėti ir kas mėnesį greideriuoti ir tvarkyti.

Prioritetas yra keliai, nuo jų priklauso tas žmogiškasis faktorius. Jeigu keliai prasti, mašinos byra, didelis triukšmas ir kalčiausia, aišku, ne Vyriausybė, o tas žmogus tarp kūjo ir priekalo – tai seniūnas, kuris vienaip ar kitaip turi išspręsti problemas su tais pinigais, kurie yra skirti.

– Kokioms seniūnijos reikmėms labiausiai trūksta lėšų?

– Daugiausia tai lėšos keliams. Aš nesakau, kad jų trūksta, bet jeigu taip diplomatiškai sakant, reikėtų daugiau. Viskas piniguose. Dabar pasiskaičiavau, kad apie 7 tūkstančiai eurų liko šiems metams. Vien greideriavimas vieno kilometro kainuoja apie 70 eurų. Jei nebus skirta pinigų, tai bus problema, o jei bus skirta, mes išspręsime šiuos dalykus.

– Kiek kartų šią vasarą buvo šienaujamos seniūnijos viešosios teritorijos?

– Yra objektų, kur mes šienavome keturis kartus. Žinokit, kiekvienais metais tris – keturis kartus šienaujame. Kartais ir penki būna, bet palaukite, dar tik rugpjūčio vidurys.

– Kiek seniūnijoje yra gyventojų, kuriems už gaunamas socialines išmokas privaloma užsiimti visuomenei naudinga veikla?

– Šią vasarą apie 50. Yra tokių žmonių, kurie gali tik šiukšles rinkti, jiems kitokio darbo nepaskirsi todėl, kad jie nenori ir nedaro to.

– Kokiais kanalais informuojate seniūnijos gyventojus apie jiems svarbius dalykus?

– Svarbūs dalykai – tai šiukšlių išvežimas, stambiagabaričių atliekų išvežimas. Turime kiekviename kaime skelbimų lentas ir jose pakabiname skelbimus. Jeigu žmonės „Anykštą“ skaito, tai ir skelbimus skaito.

– Kokios seniūnijoje gyventojų skaičiaus tendencijos – jų mažėja ar daugėja?

– Nežinau, kaip pas mano kolegas, tačiau Anykščių seniūnija yra priemiestinė. Atvyksta jaunesni žmonės, nusiperka sodybas ar butus Naujuosiuose Elmininkuose, Keblonyse, Ažuožeriuose. Kiek matau skelbimuose ir kiek šnekuosi su bendruomenėmis, praktiškai, jei pasirodo skelbimas apie parduodamą būstą, tai jis ir nuperkamas.

– Ar pastebite, kad seniūnijoje vyksta naujos statybos, plečiasi verslai?

– Galiu vieną dalyką pasakyti – kaimai gražėja. Važiuoju ir matau vieną kitą apleistą sodybą, nes, kaip aš sakau, giminės nesusitaria, kas tvarkys. Pats važiuoju Burbiškio, Rubikių kryptimi, tai tikrai namai tvarkomi. Aš pesimistiškai negalvočiau, kad kaimai nyksta.

Keblonyse žmonės nusipirko dvi fermas, buvau susitikęs su savininkais, jas renovuoja, bus darbo vietų. Bendravau su keletu panevėžiečių, kurie Senuosiuose Elmininkuose perka fermas ir ten žada vystyti dailylenčių gamybą.

Perspektyva neliūdna kol kas, mano nuomone.

– Ar šią vasarą jau atostogavote?

Kalbinate mane paskutinę dieną prieš atostogas. Atostogausiu iki rugsėjo 1 dienos.Žadu pajudėti į kaimynines šalis su žmona ir vaikais.