Šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už viso gyvenimo nuopelnus gavęs skulptorius Vladas Vildžiūnas į Koplyčioje vykusios parodos atidarymą atvyko su dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene. Kalbėdama apie tėčio nuopelnus bei laimėjimus, braukdama ašarą L. Pociūnienė sakė: „Tėtis gavo ne tik Nacionalinę premiją… Naujausias jo apdovanojimas štai toks – bevaikštant prie Laisvės paminklo, sutiktas buvęs partizanas jam ištarė „ačiū“.
Šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už viso gyvenimo nuopelnus gavęs skulptorius Vladas Vildžiūnas į Koplyčioje vykusios parodos atidarymą atvyko su dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene. Kalbėdama apie tėčio nuopelnus bei laimėjimus, braukdama ašarą L. Pociūnienė sakė: „Tėtis gavo ne tik Nacionalinę premiją… Naujausias jo apdovanojimas štai toks – bevaikštant prie Laisvės paminklo, sutiktas buvęs partizanas jam ištarė „ačiū“.
Kalbėdamas per parodos atidarymą menininkas grįžo į vaikystės Dabužius (Anykščių raj.). „Vaikystėje man didelį įspūdį paliko žurnaluose matyti M. K. Čiurlionio darbai. Mane žavėjo šio menininko žvilgsnis į Žemę iš aukštai… Tad didžiausia laimė būdavo užlipus į gandralizdį stebėti banguojančius javų laukus…“ – prisiminimais dalijosi V. Vildžiūnas.
Beje, vaikystėje jis „beveik“ buvo sutikęs Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. „Mano tėtis nors ir neturėjo daug žemės, bet buvo apdovanotas ordinu, o tokius ūkininkus tuomet lankė pats prezidentas. Žinodamas, kad pas mus atvažiuos A. Smetonas labai norėjau jį pamatyti iš arti, tačiau… bebėgantį prie svečių, nutvėrė mama ir „įkišo“ į serbentų krūmus. Pasirodo, priežastis buvo mano kelnės – jose švietė du „prožektoriai“… Dėl tų kelnių, taip ir nepamačiau prezidento“ – humoro jausmo nestokojo skulptorius.
Parodoje eksponuojami grasiausių V.Vildžiūno skulptūrų „Barbora“, „Kartos“, „Angelai“, vieno iš „Trijų karalių“ maketai, taip ankstyvųjų skulptoriaus darbų – rūpintojėlių – nuotraukos, kadrai iš asmeninio V.Vildžiūno archyvo.
