Domas Kaunas – vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. lietuvių knygotyrininkų, daugelio monografijų, studijų, mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius, atskirais leidiniais paskelbtų kolektyvinių veikalų bendraautoris, sudarytojas, rengėjas ir redaktorius. Profesorius padėjo tvirtus pagrindus nepriklausomos Lietuvos knygotyros mokyklai. Jis ne tik tęsė pirmtakų pradėtus darbus, bet sykiu suformavo ir naujas kryptis bei tradicijas, subūrė aplink save mokslininkų kolektyvą. D. Kaunas daugiau nei du dešimtmečius vadovavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto įvairiais laikotarpiais skirtingai vadintai Knygotyros katedrai, ėjo tęstinių mokslo darbų „Knygotyra“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir buvo nuolatinis tarptautinių knygotyros konferencijų organizacinio komiteto pirmininkas. Profesorius 1990–2019 m. parengė trylika mokslo daktarų.
D. Kauno moksliniai interesai – knygotyros istorija, teorija ir metodologija, knygos istorija, knygos kultūra, rankraštinis ir spausdintas kultūros paveldas ir biblioteka, bibliofilija, biografistika ir genealogija bei Mažosios Lietuvos kultūros istorija. Visgi tiksliausiai Profesorių apibūdinanti sąvoka – „Mažosios Lietuvos kultūros istorijos tyrėjas“. Mažąja Lietuva D. Kaunas susidomėjo dar studijuodamas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pirmame bibliotekininkystės ir bibliografijos kurse, paskatintas savo mokytojo prof. Vlado Žuko ir paakintas Vilniaus universiteto bibliotekos Senųjų spaudinių skyriuje (tada veikusiame P. Smuglevičiaus salėje) pamatytų senųjų leidinių. Šiuos, kaip jis tada prisiminė, jam buvo tekę matyti anksčiau visai kitoje aplinkoje – augant Klaipėdos krašte pas kaimynus lentynose, spintose, ant suolo ar kėdės, prie lovos, įvairiose dėžėse ant namo aukšto ir net pastogėje parištame bulvių krepšyje. Jau po kelių mėnesių, kuomet lankėsi pas tėvus, D. Kaunas pirmą kartą sėdo ant dviračio, aplėkė kelis kaimus ir parsivežė pilną kuprinę visokių senųjų leidinių. Tose knygose tąkart jis pieštuku įrašė datą: 1970 metų spalio 30 diena. Būtent tą dieną prasidėjo būsimo Profesoriaus, jo žodžiais, kelio į kitą laiką ir erdvę – išvykų, bendravimo su žmonėmis, stebėjimo, atradimų – tėkmė, būtent tą dieną jis išėjo į Mažąją Lietuvą ir tai buvo pirmas tikras žingsnis mokslo link.
Taigi 2025 m. pabaigoje dienos šviesą išvydusi prof. Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knygų namai: bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ – daugiau nei penkis dešimtmečius jo sistemingai vykdytus Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos, kultūros, jos paveldo, tautinių ir politinių santykių istorijos tyrimus apibendrinantis veikalas. Autorius remiasi per dešimtmečius sukaupta ir suformuota įspūdinga šaltinių baze, jos pagrindas – įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių atminties institucijose ir privačiose kolekcijose sukauptas rankraštinis ir spausdintas paveldas, peržiūrėtas „de visu“. Didelių galimybių Profesoriui teikė ir plačias bei gilias įžvalgas leido padaryti jo paties sukaupta unikali apie 2 000 Mažosios Lietuvos knygų, 100 periodinių leidinių, 400 atvirukų ir 600 nuotraukų kolekcija. Veikale „Naudotų šaltinių, tyrimų ir literatūros sąraše“ – 1 103 pozicijos, tekste – 1 739 išnašos. Beveik tris kilogramus sveriančioje ir 982 puslapius talpinančioje aukšto poligrafijos lygio knygoje pateikiamas sintezuojantis Mažosios Lietuvos bibliotekų, penkis šimtmečius veikusių Prūsų Lietuvoje (ilgainiui ji pradėta vadinti Mažosios Lietuvos vardu) ir autoriaus taikliai pavadintų „knygų namais“, jų kūrėjų bei istorinės kultūrinės lietuvininkų paveldo rekonstrukcijos vaizdas. Profesoriaus atliktas tyrimas neabejotinai leidžia geriau suvokti aplinką ir sąlygas, kuriomis gimė, augo ir brendo lietuvių raštijos bei literatūros pradininkai – nuo Martyno Mažvydo ir Kristijono Donelaičio iki Vydūno ir Ievos Simonaitytės. Monografijoje sutinkame daugybę Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros kūrėjų. Autorius enciklopediniu tikslumu tapo jų portretus, gyvenimus ir likimus. Apskritai, Profesoriuje puikiai dera mokslininko ir, taip pavadinkime, rašytojo talentai, jo tekstas gyvas, įtraukus, pagavus, kartais intriguojantis, turintis detektyvo elementų. Veikalo tekstą papildo kruopščiai autoriaus atrinktos 185 puikios kokybės iliustracijos, kurių nemaža dalis – iš privačios asmeninės kolekcijos.
Neabejotinai šis veikalas – tai paminklas ne tik Mažajai Lietuvai, bet ir visiems jos kultūrą ir istoriją kūrusiesiems, dovana – Lietuvos knygos ir bibliotekų istorija, apskritai Lietuvos kultūra ir istorija besidomintiesiems, su mokslo ir kultūros paveldu dirbantiesiems, kolekcininkams, bibliofilams. Anykštėnai turės išskirtinę galimybę susitikti su šio monumentalaus veikalo autoriumi, vienu žymiausių knygotyrininkų Lietuvoje, išgirsti iš jo paties lūpų pasakojimą apie savo gyvenimo kelionę per Mažąją Lietuvą. Dauguma knygos pristatymų vyko, vyksta ir vyks Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, Vilniuje. Tik asmeninių simpatijų vedamas, Profesorius į savo turą po Lietuvą įtraukė Aukštaitijos kultūros sostinę Panevėžį ir Anykščius. Galbūt renginyje išgirsime ir tarp Mažosios Lietuvos bei Anykščių esant kokių nors sąsajų?
Tad maloniai visus kviečiame atvykti į prof. Domo Kauno knygos pristatymą, kuris vyks vasario 17 d. 14.00 val. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salėje (II aukštas). Dalyvaus autorius ir jo mokiniai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Tomas Petreikis ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė. Renginio metu (tik vieną dieną) veiks Profesoriaus parengtų svarbesnių monografijų, studijų ir atskirais leidiniais paskelbtų kolektyvinių veikalų paroda „1970 metų spalio 30 diena: „Būtent tą dieną išėjau į Mažąją Lietuvą ir tai buvo pirmas tikras žingsnis mokslo link“ (akademikas prof. habil. dr. Domas Kaunas, 2009)“.
Dr. Inga Liepaitė
Išsamus dr. Ingos Liepaitės straipsnis apie 1970 metų spalio 30 dieną pradėtus profesoriaus Domo Kauno Mažosios Lietuvos knygos istorijos tyrinėjimus ir kopimą į mokslo aukštumas.