Geriausia rezidencija meškai būtų Anykščiai
Metė mus visai meška
Išstorėjus lepečka.
Nei pėdučių, nei vaizdelių –
Atsiminus širdį gelia.
Gal pragraužus koncertiną
Ji namo sugrįžt ketina?
Vilnius kalba juk ruskai.
Ir nesiskiria laukai.
Ar čia Batka, ar Nausėda –
Kailį sparvos visur ėda.
Lankė Vilnių, lankė Kauną
O pro mus kažko prarauna.
Negražu gal Anykščiai?
Nors medučio čia apsčiai.
Čia net meras bitę gano
Kito jis nekenčia trano.
Komitetą bičių buria
Ir palaikymą jis turi.
Bitės nevagia. Dainuoja!
Kai nutyla – agituoja.
Eik skersai ir išilgai –
Bus geriausi Anykščiai.
Pasitaikytų meškutė –
Ją apšviestų Amiliutė.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Amiliute po Anykščius liudiškiu gatve vaikšto
Maloniai skaitosi. Linksma juokinga absurdą parodo
Gerai prigere Anyksciu vyno tai ir siokios tokios eiles gavosi.
Kokia vaizduotė šitų autorių. Nuostabu.