Apie Anykščių menų centrą turguje diskutuos, kai bus vizualizacija

Gegužės 28 dieną, ketvirtadienį, Anykščių rajono tarybos posėdyje pritarta, kad į miesto turgaus pastatą būtų perkeliamas Angelų muziejus–Sakralinio meno centras.
Paaiškėjo, kad apie daugiau nei 1,5 milijono eurų vertės europinį projektą Anykščių rajono savivaldybė su visuomene nesiruošia diskutuoti kol nesukurta Anykščių menų centro vizualizacija. Tarybos nariai ir į rajono Tarybos posėdį atvykęs anykštėnas piktinosi, kad savivaldybė nuo visuomenės slepia projektus.

Projekto sumanytojas yra paslaptis

Apie tai, kas bus daroma miesto turgaus teritorijoje įgyvendinant daugiau nei 1,5 mln. eurų vertės europinį projektą „Menų pažinimo centras Anykščiuose“, Tarybos nariams gegužės 26 dieną, antradienį, vykusiame Anykščių rajono tarybos jungtinių komitetų posėdyje pristatė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Vyr. architektė prisipažino, kad apie šį projektą girdėjo daug įvairiausių gyventojų nuomonių.
Priminsime, kad praėjusių metų rudenį patvirtinta Anykščių rajono kultūros strategija 2026–2035 metams, kurioje numatyta Anykščių turguje įrengti aukštos akustikos kokybės vidutinio dydžio salę, kuri atitiktų klasikinės muzikos ir džiazo koncertų organizatorių poreikius. Šios idėjos autorė buvo rajono Kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė. Visgi, ši idėja buvo atidėta tolimesniems laikams, kai savivaldybė nusprendė imti ilgalaikę 4 mln. 155 tūkst. 100 eurų paskolą ir ją naudoti investicinių projektų įgyvendinimui. Tarp projektų, kuriems numatyta naudoti paskolos pinigus – menų pažinimo centro įrengimas miesto turguje.
Savivaldybei visuomenei plačiau nepristačius suplanuotų investicinių projektų, vienu iš jų – menų pažinimo centro projektu – ėmėsi domėtis „Anykšta“. Kas šio projekto sumanytojas, redakcijai išsiaiškinti nepavyko.
Po „Anykštoje“ paskelbtų publikacijų kilo visuomenės pasipiktinimas, kad gali būti panaikintas miesto turgus, diskutuota ir apie tai, ar tokiam centrui pasirinkta tinkama vieta.
Po kilusių diskusijų rajono meras Kęstutis Tubis šių metų pavasarį menų pažinimo centro vizualizacijas žadėjo iškabinti net ant miesto turgaus tvoros, tačiau iki šio, to nepadarė.

Vyr. architektei turgus atrodo kaip po karo

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė jau nebe pirmą kartą viešai pakartojo, kad miesto turgaus teritorija pačiame miesto centre yra „beveik apleista“.
„Turgus veikia nuo ryto ankstaus, vieną dieną iki vienuoliktos, kitą dieną iki dvyliktos, savaitgaliais šiek tiek ilgiau – iki pirmos valandos. Bet nuėjus popietiniu metu mes visi ką matom? Dykrą. Tiesiog atrodo, kad kažkas nuleido branduolinį ginklą, ten nieko nėra, tuščia. Iš „atalapkų“ sukalti kioskeliai. Žodžiu, tikrai apleista teritorija“, – kritikos dabartiniam miesto turgaus vaizdui negailėjo D. Gasiūnienė.

Atstatys iškreiptą urbanistiką

Vyr. architektė D. Gasiūnienė taip pat kalbėjo, kad šiuo metu miesto urbanistika yra „iškreipta“.
„Dvi gatvės, kurios yra miesto centrinėje dalyje, Taikos ir Šaltupio, jos lyg atskirtos. Jos eina kažkur tolyn ir neturi jokios jungties, nors Pušyno rajone ir dabar Storių pusėn plečiasi aktyviai miestas, pėstieji neturi kaip normaliai patekti, jie eina per uždarytą teritoriją, važiuoja „ratais kvadratais“, – atkreipė dėmesį pranešėja.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė taip pat kalbėjo apie miesto „sovietinį reliktą“ – „išpjautą“ Šaltupio gatvės dalį.
„Padaryta taip, lyg žmogaus priekiniai dantys būtų išmušti. Erdvė neaiški“, – sakė ji.
Vyr. architektė D. Gasiūnienė tikino, kad miesto turgaus ir minėtų gatvių teritorija įtraukta į projektą „Menų pažinimo centras Anykščiuose“ po išsamios analizės: „Šituo projektu mes padarome taką. Ne visas pirties pastatas imamas, šiaurinė jo dalis tiktai. Pietinė dalis lieka su ta pačia funkcija, kokia dabar yra. Nenutraukiama jokia pirties veikla, nenutraukiamas administracinių paslaugų teikimas. Šiaurinė dalis yra rekonstruojama į menų pažinimo centrą.“

Žada, kad turgaus teritorija bus gyva

Vyr. architektė taip pat atskleidė, kad visa pietinės turgaus teritorijos dalies pertvarka yra suplanuota kitam finansavimo periodui, kuris numatomas 2028–2034 metais. Šiuo etapu planuojama įrengti turgavietę su uždarais bei atvirais prekybiniais plotais.
Šiaurės vakarinėje turgaus dalyje aikštelę numatoma praplėsti, o pačioje šiaurinėje dalyje, kur numatytas menų pažinimo centras, planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę administracijai, o dalis automobilių būtų statomi šalia Šaltupio gatvės.
Pasak D. Gasiūnienės, įgyvendinus menų pažinimo centro projektą, miestas „atgis ir įgaus ritmiką“.
„Vyksta urbanistinė regeneracija, kas yra labai svarbu. Gal šiandien tas dalykas atrodo nejaučiamas, bet kai atsiras šis objektas, jūs visi pajusite ir pamatysite, kokią ši jungtis padaro įtaką – sumažėja kelionė, atsiranda jaukus praėjimas su apželdinimu ir galbūt kažkokiu meniniu akcentu“, – pasakojo D. Gasiūnienė.
Esminis menų pažinimo centro tikslas, pasak D. Gasiūnienės, – sukurti daugiafunkcinę teritoriją.
„Šitokio dydžio teritorija šiandienai veikia tik vienai funkcijai. Planas yra padaryti kuo daugiau funkcijų, kad nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro su tam tikrais renginiais ši teritorija būtų užimta“, – apie savivaldybės siekius naujam gyvenimui prikelti miesto turgaus teritoriją supažindino D. Gasiūnienė.

Akcentuota, kad turgus išliks

Tarybos nariai domėjosi, kur, miesto turguje pradėjus pokyčius, būtų perkelti prekybininkai, tačiau vyr. architektė D. Gasiūnienė patikino, kad prekyba turguje „nenukentės nei vienai sekundei“.
„Niekaip nebus suparalyžiuojama veikla, apie tai ir yra pagalvota“, – sakė D. Gasiūnienė.
Pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą į Anykščių rajono tarybą išrinktas Antanas Baura pastebėjo, kad visuomenėje buvo gajus mitas, kad įgyvendinant menų pažinimo centro projektą bus panaikintas turgus.
„Turgus išlieka. Viešojoje erdvėje buvo diskutuojama, ar šių menų pažinimo centro projektui skirtų pinigų nebūtų galima panaudoti gatvių tvarkymui. Negalima!
Čia tiksliniai pinigai. Jūs pažiūrėkite, koks projektui paramos intensyvumas – 85 procentai. Savivaldybė prisidės tik 15 procentų. Aišku, kažkas pasakys, kad neužteks tų 15. Gal ir neužteks, bet „liūto dalis“ tai yra europiniai pinigai“, – kalbėjo A. Baura, po šio pasisakymo kolegų pakrikštytas „atstovu spaudai“.

Teigė, kad viešajam projekto svarstymui – dar ne laikas

Tarybos narys Romas Pačinskas domėjosi, ar apie numatomus pokyčius miesto turgaus teritorijoje su gyventojais vyko kokia nors diskusija.
Vyr. architektė D. Gasiūnienė aiškino, kad viešajam projekto svarstymui „dar neatėjo eilė“, nes dar rengiami projektiniai pasiūlymai.
„Negalima pagal įstatymą gyventojams pateikti projekto, neturint aiškios vizualizacijos“, – aiškino D. Gasiūnienė, žadėdama, kad menų pažinimo centro projekto viešinimas prasidės jau po kelių savaičių.

Ant rekonstruoto pastato dalies įrengs terasą

Gegužės 28 dieną, ketvirtadienį, vykusiame Anykščių rajono tarybos posėdyje vyr. architektė D. Gasiūnienė atskleidė ir daugiau naujų detalių apie miesto turgaus administraciniame pastate planuojamą įkurti menų pažinimo centrą. Ji pasakojo, kad ant Anykščių turgaus pastato, kuriame įsikurs menų pažinimo centras, stogo bus įrengta terasa, nuo kurios atsivers vaizdas į Anykščių Šv. Mato bažnyčią.
Sulaukusi klausimo, kas bus po menų pažimnimo centro stogu, vyr. architektė D. Gasiūnienė pasakojo, kad didelę salę bus galima transformuoti į mažesnę, rekonstruotame pastate taip pat bus įrengtos administracijai skirtos patalpos, sanitariniai mazgai, rūbinės bei dvi patalpos edukacinėms veikloms.
Vyr. architektė D. Gasiūnienė sakė, kad menų pažinimo centro fasadas bus raudonų plytų spalvos.

Pasigedo projekto viešumo

Anykščių rajono tarybos narys, liberalas Kęstutis Indriūnas kalbėjo, kad įrengus menų pažinimo centrą, būtina ateityje sutvarkyti ir pastato dalį, kuriame veikia miesto pirtis.
„Vizualą pateikėt, jis ten puikiai atrodo, bet šitas senas pirties pastatas, tai ten tragedija“, – sakė dizaineris, architektas K. Indriūnas.
Meras K. Tubis žadėjo, kad „apipešiota“ turgaus pastato dalis tikrai neliks.
Konservatorė G. Griauzdaitė-Patumsienė akcentavo, kad turguje įrengus menų pažinimo centrą, turgus niekur nedings bei domėjosi, kodėl Tarybai demonstruojamos menų pažinimo centro vizualizacijos nėra viešinamos: „Žmonės pamatytų ir būtų kur kas mažiau neaiškumų.“
Nors įprastai Tarybos nariai kalba sėdėdami prie posėdžių stalo, iki tribūnos atėjęs R. Pačinskas kėlė klausimą, kodėl menų pažinimo centro projektas niekada nebuvo pristatytas gyventojams.
„Gyventojai jums visai neįdomūs. Mes dabar balsuojam, o po to pristatysim gyventojams“, – kalbėjo R. Pačinskas.

Piktinosi, kad projektai slepiami nuo visuomenės

Pasisakyti apie menų pažinimo centro įkūrimą turgaus teritorijoje panoro ir į Tarybos posėdį atėjęs anykštėnas, kuris prisistate Audriumi.
„Visuomenė nežino šių projektų, slapta jūs darot. Pirma visuomenė turi sužinoti, ką jūs darysit, o ne kai padarysit, „post factum“ sakysit – viskas, jau padaryta. Ar jūs suprantate, kad priimdami sprendimus be visuomenės informavimo jai darote žalą, jūs pažeisdami įstatymus labai gerai padarysit, bet ar jus po keturių metų perrinks, klausimas“, – kalbėjo vyras.

Menų pažinimo centrą įrengs ir už skolintus pinigus

Projektui „Menų pažinimo centras“ iš 23 posėdyje dalyvavusiųjų Tarybos narių nepritarė vienintelis R. Pačinskas.
Menų pažinimo centro projektą už 155 tūkst. 820 eurų Anykščių rajono savivaldybės užsakymu rengia UAB „Synergy Solutions“, o investicinį projektą už 8 tūkst. 349 eurus – bendrovė „STS Capital“.
Priminsime, kad šių metų pradžioje Anykščių rajono taryba pritarė tam, kad savivaldybė imtų ilgalaikę 4 mln. 155 tūkst. 100 eurų paskolą. Paskola bus panaudota 14 investicinių projektų įgyvendinimui.
Vienas iš projektų, kuriam bus panaudoti paskolos pinigai, bus menų pažinimo centro Anykščiuose įrengimas turgaus administraciniame pastate.
Menų pažinimo centro projekto įgyvendinimui savivaldybės biudžete trejų metų laikotarpiui suplanuota išleisti 1 mln. 867 tūkst. eurų. Iš jų – 531 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas