Po to, kai muzikantas Marijus Adomaitis socialiniuose tinkluose kažką nepagarbaus parašė apie gėjus, pastarieji labai supyko. Paskui muzikantas teisinosi, atsiprašinėjo, jo koncertus kažkas kažkur atšaukinėjo. Prisimenu, kad istorija buvo paini, plačiai aprašyta ir net tokie tundros kaip aš po jos sužinojo, kad Linas Adomaitis turi brolį, kuris yra žvaigždė, pavarde Adomaitis, bet vadinamas Mario Basanovu… Per tą skandalą vienas prodiuseris pareiškė, kad patys menininkai neturėtų turėti prisijungimų prie savo puslapių socialiniuose tinkluose – kuo didesnis menininkas ir kuo gilesnė naktis, tuo jis toliau turi būti nuo tinklo. Ir tinklui saugiau, ir menininkui…
Vis dėlto menininkams žmonės linkę atleisti gerokai daugiau nei kitų grupių atstovams. Kita vertus, menininkams nereikė įtikti visiems – tegul tavim dauguma bjaurisi, bet keliasdešimties tūkstančių gerbėjų užteks, kad pvz. muzikos rinkoje jaustumeis patogiai. Politikams – atvirkščiai, jiems reikia įtikti daugumai, bent daugeliui. Gal kartais politikai į socialinius tinklus įsirioglina ir netyčia, iš neturėjimo ką veikti. Bet juk politikui nedera neturėti ką veikti, todėl greičiau jų veikla socialiniuose tinkluose sietina su idėjų sklaida. Peržvelgiau, ką koks šimtas Utenos regiono politikų veikia „Facebook“-e, ir galiu apibendrinti – geriau jie ten nieko neveiktų. Bandau būti pašaliniu stebėtoju, lyg vertinčiau ne aš, o potencialus to politiko rinkėjas. Sausi ir akademiški „Facebook“-o puslapiai manęs, kaip statistinio rinkėjo, nesudomino, o solidaus dėdės išdykavimai internete iškėlė klausimą: „Puslapį, turbūt tvarko jo šeštokas sūnus?“. Radau „Facebook“-e solidžią, solidaus amžiaus Seimo narę Mildą Petrauskienę, kurios galva kičiniu „ala vintažu“ įmontuota tarp kažkokio meno. Draugė taip politikę, regis, su gimtadieniu pasveikino… Draugė, žinoma, gali ir kokį linksmą chalatėlį padovanoti, bet jei tą dovaną demonstruosies, juoksis tauta ne iš draugės…
Apskritai politikai, įjunkę į socialinius tinklus, yra kaip beždžionės ant bombų. Su užvestu benzopjūklu… Anykščiuose vienas bombą prapjovė. Mero patarėjas, Darbo partijos aktyvistas Donaldas Vaičiūnas „Facebook“-e paskelbė, kad tai jis ėmėsi iniciatyvos Anykščius padaryti saugesniu miestu, todėl vienoje iš sankryžų buvo pakabintos vaizdo stebėjimo kameros, kurios per du mėnesius užfiksavo 850 pažeidėjų. Žinant baisius Anykščių automobilių srautus (jie turbūt net trečdaliu didesni nei Ignalinoje) taisykles pažeidė visi, kas važiavo… Neliks rinkėjo be baudos kvito. Greičiausiai ir pats D.Vaičiūnas bus taisykles pažeidęs ir jau niekada vairuotojas D.Vaičiūnas už politiką D.Vaičiūną nebebalsuos.
Iš esmės pritariu piliečių stebėjimui ir sekimui. Galiu savanoriškai į barzdą įsimontuoti filmavimo kamerą, jei tik tai man padės. Jei manęs stebėjimas padės išvengti chuliganų vairuotojų ir šiaip paprastųjų chuliganų, jei dėl to neskęsiu ir nedegsiu, imu savanoriškai kamerą. Bala nematė, net žmonai galit pasakoti, kada kiek su kuo ir kur alaus gėriau (čia buvo svarbiausia korta). Tačiau pažeidėjų registravimas net Anykščių masteliais antraeilėje sankryžoje dvelkia neturėjimu ką veikti. Sprendžiama problema, apie kurią iki šiol niekas nebuvo girdėjęs. Bet nieko originalaus, nieko naujo, kad politikai imasi niekam nereikalingų, žmones piktinančių iniciatyvų (dėl minimos iniciatyvos supyko 850 žmonių ir galimai tiek pat žmonų). Originaliau, kad tuo politikas giriasi, net didžiuojasi.
Viskas D.Vaičiūno istorijoje yra absurdas – nuo idėjos iki projekto viešinimo. Ką ir kaip saugoti, turi spręsti specialistai, kuo girtis – taip pat. Kitaip tariant, ir bomba, ir benzopjūklas, ir beždžionė visai tarpusavyje dera. Labiausiai dera, kai visi jie skirtinguose narvuose.
P.S. Utenos liberalų lyderio Marijaus Kaukėno „Facebook“-o puslapis man nepatiko. Jovalas. Bet, akivaizdu, jog šis opozicijoje esantis politikas socialinės žiniasklaidos kanalą naudoja sėkmingai – vis kokį kompromatą ant mero socialdemokrato Alvydo Katino įmeta. Žiūrėk, kartais net šalies žiniasklaida paskui M.Kaukėno „Facebook“-ą A.Katiną užsipuola. Bomba nėra toks jau blogas daiktas…
