Kartais mane užplūsta visokios fantazijos. Vakar įsisvajojau, kad esu jaunuolis, besirenkantis studijų kryptį. Perverčiau kelių Lietuvos universitetų internetinius puslapius, bet kai pasiekiau Šiaulius – supratau, kad aš jau per senas tokio pobūdžio fantazijoms. Jau nekalbant apie studijas…
Pasirodo, Šiaulių universitetas ruošia ir statybų inžinierius, ir kineziterapeutus, ir estrados meno bakalaurus. Yra Šiauliuose ir akinių rėmelių parinkėjų bakalauro studijos. Tas mokslas optometrija vadinas.Aišku, Šiaulių universitetas ruošia ir viešojo administravimo specialistus. Ten yra ir edukologijos studijos. Man regis, edukologas tai tas pats mokytojas, tik kilniau skamba. Išeitų, būna matematikos mokytojai, būna istorijos mokytojai, būna „fizrukai”, (oi, Dieve, kaip negarbinga) ir būna tiesiog mokytojai. Išeitų, jog mokyklose turėtų dirbti ne tik visokie dalykininkai ir „pradinukai”, bet ir šiaip mokytojai… Ir jei, pvz., jau beveik pagrindinės A.Baranausko mokyklos direktorė Ona Repečkienė edukologui neras šiaip mokytojo darbo, jaunas specialistas keiks direktorę, Vytautą Landsbergį (laikydamasis protėvių tradicijų) ir visas nuskriaustas, kad Lietuvai jo labai aukštojo mokslo diplomo nereikia, emigruos į Norvegiją…
Tradiciškai plačios ir Klaipėdos universiteto studijos, ir ten yra šiaip edukologija. Ir politikos mokslų bakalauro studijos yra. Baigei Klaipėdos universitete politikos mokslus ir kelias į Seimą, ką ten Seimą – į Lietuvos ambasadą JAV – atviras… Klaipėdos universitete galima baigti ir socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijas… Šias studijas baigę žmonės tampa geografais? O gal ekonomistais? Greičiausiai regionistais… Ir tyrinėja jie Vakarų Edinburgo pramoninę zoną.
Akivaizdu, kad Vilniaus universitete dirba bent vienas asmuo su aukštuoju matematiniu išsilavinimu – studijų programų lentelės suvestos į logiškas sistemas, aiškiai matyti, kiek kurios studijos kainuoja, kiek studentų į kokią specialybę priimama… Šiais metais Vilniaus universitetas priims 320 būsimų teisininkų, 350 būsimų ekonomistų, 260 vadybos ir verslo administratorių. Bijau apsirinkti, tačiau spėju, kad dalis verslo administratorių dirbs biuro administratoriais…
Universitete yra labai aiškios ir labai aiškiai pritaikomos profesinės studijos, pvz., archeologijos, geologijos bei meteorologijos ir hidrologijos. Pirmųjų priimama 50, antrųjų – 20, trečiųjų – 32. Kur kasmet sukišti po 50 archeologų? Aišku, jų vieta po žeme. Geologų – taip pat… Yra Lietuvoje du meteorologai – Naglis Šulija ir Audronė Galvonaitė. Na gal trečio kompanijon reikia… Bet kur kasmet patupdyti po trisdešimt meteorologų? Debesų bus mažiau nei etatinių į juos žiūrėtojų…
Vilniaus pedagoginis virtęs visišku LEU moko būsimus mokytojus. Yra, tiesa, ten Ekonomikos ir verslo pagrindų bei Politikos sociologijos studijos, bet ačiū „pedagoškei”, kad bent optokilometrų ir sociokultūrinės antropologijos asų neruošia… Deja, Lietuva bent 20 metų gali neruošti ne tik edukologų, bet ir paprastųjų matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Kol sunaudosim senus resursus – turės pasikeisti visa karta… Mačiau, kaip Anykščių miesto mokyklų vadovės mokytojus dalinosi, viena kitos prašė: „Būk žmogus, duok jai kelias valandas, a?”
Lietuvoje dar daug visokių kitokių universitetų su visokiomis studijų kryptimis. Ir kolegijų visos rieškučios… Tačiau, regis, laikas suprasti, kad Anglijoje gerokai vertingesnis lietuvis suvirintojas nei optojardo bakalauras ar optomylios magistras. Iš patirties žinau…
O kai žmonės mokosi, kur pakliūva, tai ir dirba, ką pakliūva… Kita vertus, jei tėvai turi pinigų daugiau nei proto, nieko blogo nematau, jei jų atžalos kelis metus „tūsinasi” akademinėje bendruomenėje. Alus po pedagoginio liepomis tauresnis, anekdotai – intelektualesni nei prie Vaitkūnų prekybos centro…
Ir dar… Galima bandyti mokykloje mokytis. Žinios apie badaujančius chirurgus redakcijos dar nepasiekė… O optokvadratinių metrų problemos vargu ar laikytinos valstybinėmis.
