Sako, jog visi karai kada nors baigiasi. Tačiau kada? Istorija toks jau daiktas, kad tarsi ir nebepamename, kas vyko prieš metus, dešimtmetį, to tarsi jau ir nebėra. Tačiau kiekvienas istorinis įvykis turi savo tęsinį, o karas nesibaigia tol, kol yra gyvųjų. Paradoksalu, tačiau tik šiomis dienomis galime pasakyti, kad baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.
Sako, jog visi karai kada nors baigiasi. Tačiau kada? Istorija toks jau daiktas, kad tarsi ir nebepamename, kas vyko prieš metus, dešimtmetį, to tarsi jau ir nebėra. Tačiau kiekvienas istorinis įvykis turi savo tęsinį, o karas nesibaigia tol, kol yra gyvųjų. Paradoksalu, tačiau tik šiomis dienomis galime pasakyti, kad baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.
Didžiojoje Britanijoje mirė paskutinė karo veteranė Florens Grin. Moteriai buvo 110 metų, 1918 m., būdama 17-os, ji tapo Moterų karališkųjų oro pajėgų kare. Tiesa, koviniuose veiksmuose nedalyvavo, o dirbo oficiante karininkų valgykloje. O paskutinis Pirmojo pasaulinio karo kovų dalyvis Klodas Čaulsas iš Australijos mirė eidamas 111- uosius metus 2011 m. Taigi, šis karas baigėsi tik dabar.
Kartais padejuojama, kad nebėra atgimimo ir sąjūdžio idealų, nebėra tos vienybės, kuri buvo tais laikais. Tačiau aš nesutikčiau – kol yra gyvųjų, kurie stovėjo Baltijos kelyje, kol yra tų, kurie budėjo prie Seimo, niekas dar nesibaigė, tie idealai dar nenuėjo į nebūtį, dar netapo tik knyginiais pasakojimais, ir dar neužleido vietos kitai istorijai. Tuo labiau, kad įsitikinome, jog kova už laisvę ir nepriklausomybę vyko visus tuos 20 metų ir tebevyksta toliau.
Žmogus istorijoje kartais labai mažai reiškia, aplinkybės gali mus nublokšti, negalime pasirinkti likimo, tačiau patirties atimti negali niekas. Kol yra gyvų liudininkų, galime sakyti, kad Lietuvoje dar nesibaigė nei Antrasis pasaulinis karas, nei tremtis, nei pokaris, nei sovietmetis – laikas visa tai supynė į margą raštą, kurio gijos trūksta labai palengva.
