Sakoma, kad protas kažkodėl visada seka iš paskos. Ar tikrai? Viena moteris, daug metų dirbusi ligoninėje slauge, kurios pareiga buvo palengvinti mirštančiųjų būklę, sudarė sąrašą dalykų, dėl kurių labiausiai apgailestauja mirštantieji.
Sakoma, kad protas kažkodėl visada seka iš paskos. Ar tikrai? Viena moteris, daug metų dirbusi ligoninėje slauge, kurios pareiga buvo palengvinti mirštančiųjų būklę, sudarė sąrašą dalykų, dėl kurių labiausiai apgailestauja mirštantieji.
5 dalykai, dėl ko dažniausiai apgailestauja mirštantieji:
1. Aš apgailestauju, kad man neužteko drąsos gyventi gyvenimą, kuris teisingas man, o ne gyvenimą, kurio tikėjosi iš manęs kiti.
Kai žmonės supranta, kad jų gyvenimas baigtas, jie pamato, kad svajonės nėra realizuotos. Dauguma neįgyvendina per gyvenimą net pusės svajonių ir supranta, kad tai įvyko dėl jų pasirinkimo, kurį jie padarė arba nepadarė.
2. Man gaila, kad aš tiek daug dirbau.
Šis jausmas kamavo daugelį vyriškos lyties pacientų. Vyrai išgyveno, kad ištaškė gyvenimą vienpusiam darbui, kad gautų lėšų pragyvenimui.
3. Gaila, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmus.
Daugybė pacientų gesino savo jausmus, o tai iššaukė ligas, todėl jie niekada netapo tokie, kokius save norėtų matyti.
4. Мan gaila, kad nepalaikiau santykių su savo draugais.
Kai miršta, visi ilgisi savo draugų ir apgailestauja, kad draugystei nebuvo vietos jų gyvenime.
5. Gaila, kad neleidau sau būti laimingesniu.
Daugelis nesuprato, kad jų laimė yra jų pasirinkimo pasekmė. Dažnai žmonės tik apsimetė laimingais prieš kitus bijodami permainų.
Manau, nebūtina laukti mirties, kad galėtum kažką pakeisti. Kad ir kokiais laikais gyventume, kad ir kokios problemos spaustų, įsiklausykime, dėl ko išgyveno tie mirštantys žmonės.
