Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, patenkinti beveik keturi iš dešimties respondentų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 9-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, vasarį kiek daugiau nei pusė, arba 52 proc., apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o keturi iš dešimties (39 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Kas dešimtas (9 proc.) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Gyventojų nuomonė šiuo klausimu išlieka stabili – tokia pati buvo tiek prieš mėnesį, tiek ir prieš metus.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkinti vyrai, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 900 eurų), respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (60 proc. nepatenkinti), gyvenantys kaime (61 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (63 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (63 proc.), bedarbiai (60 proc.) ir pensininkai (63 proc.), lenkų tautybės (78 proc.) gyventojai.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau už kitus patenkinti dviejų didžiausių opozicinių partijų rėmėjai – Liberalų sąjūdžio (57 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc.). Labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (75 proc. iš jų tuo nepatenkinti) bei partijos Tvarka ir teisingumas (72 proc.) rinkėjai.
