Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų ketvirtadalis lietuvių

Sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. lietuvių, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa.

Prieš šešerius metus atliktoje apklausoje tokių žmonių buvo penktadalis, skelbiama penktadienį išplatintame pranešime.

Per šį laikotarpį taip pat nuo 22 proc. iki 32 proc. padaugėjo žmonių, kurie tokiu atveju ieškotų informacijos.

Apklausa rodo ir išaugusį numanomą lietuvių suvokimą, kas yra translytis asmuo. 2018 metais žinantys šią sąvoką teigė 48 proc. respondentų, šiemet – 60 proc. Dažniausiai žinantys šią sąvoką teigia 18–35 metų gyventojai, taip pat labiausiai išsilavinę ir didžiųjų miestų gyventojai.

Visgi, anot tarnybos, žmonės dažnai tebeturi stereotipinį įsivaizdavimą apie translytį žmogų. Paprašyti jį apibūdinti, apklausos dalyviai dažniausiai teigė, kad tai asmuo, savo biologinę lytį pakeitęs chirurginiu būdu.

„Apmaudu, kad visuomenėje translyčio asmens suvokimas vis dar dažnai siejamas su medicinine tranzicija. Realybė kur kas įvairesnė, o medicininė tranzicija neapibrėžia žmogaus tapatybės. Kai kurie žmonės renkasi atlikti įvairias lytį patvirtinančias procedūras, kiti – tokių lūkesčių tranzicijai neturi, dar kitų galimybes sąlygoja įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, paslaugų prieinamumas, finansai“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.

Lietuvos gyventojai apie translyčius asmenis dažniausiai sužino iš informacijos internete (53 proc.) bei iš pranešimų žiniasklaidoje (47 proc.). Per šešerius metus labiausiai išaugo informacijos internete, kaip šaltinio apie translyčius asmenis, populiarumas – 2018 metais jį rinkosi tik 18 proc. respondentų.

Vertinant požiūrį į translyčius asmenis skirtinguose socialiniuose kontekstuose, tendencijos išlieka panašios, kaip ir 2018 metais: daugiausia respondentų teigiamai ir neutraliai reaguotų į translytį asmenį savo darbovietėje (68 proc.) ir kaimynystėje (67 proc.), tačiau patogiai ar neutraliai reaguojančių respondentų sumažėtų, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje (51 proc.) ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai (51 proc.).

Būsto išnuomoti translyčiam gyventojui nesutiktų 23 proc. apklaustųjų.

„Paradoksalu, kad daugiau nei pusė respondentų mano, kad Lietuvoje gyvenantys translyčiai žmonės dėl neigiamų visuomenės nuostatų su sunkumais susiduria tik retai arba labai retai. Tie patys apklausos dalyviai teigia, kad translyčiams asmenims gali būti sunku susirasti darbą ar išsinuomoti būstą, dalis nenorėtų matyti translyčio kolegos ar kaimyno. Deja, bet dažnas gyventojas nesusieja savo asmeninio požiūrio, nuostatų ar veiksmų su realiu poveikiu translyčių žmonių patirtims“, – sako I. Laugalytė.

2018 metais gyventojų buvo klausiama, kiek valstybė turėtų rūpintis translyčių asmenų teisėmis. Tą kartą 12 proc. apklausos dalyvių teigė, kad daugiau nei dabar. 2024 metais klausta, kiek valstybė turėtų užtikrinti translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos (darbo rinkoje, gaunant viešąsias, sveikatos paslaugas, siekiant įgyti išsilavinimą). Kad rūpinimasis turėtų būti didesnis, nei šiuo metu, atsakė 26 proc. apklaustųjų.

„Verta paminėti, kad net 53 proc. respondentų abejoja arba nežino, ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Tai rodo, kad visuomenei trūksta supratimo apie tai, su kokiomis patirtimis translyčiams žmonės tenka susidurti tiek dėl teisės aktų trūkumo, tiek dėl neigiamo visuomenės požiūrio“, – teigė tarnybos atstovė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausa 2024 metų vasario 18–25 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Apklausta 1010 vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų Lietuvoje. 2018 metais reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.