Vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, europiečiai labiau palaiko ES, rodo Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa. Labiausiai parama ES nuo pernai rudens išaugo Lietuvoje.
Beveik du trečdaliai (65 proc.) europiečių teigiamai vertina savo šalies narystę ES. Tai yra didžiausias rezultatas nuo 2007 m. Be to, absoliuti dauguma piliečių visose šalyse narėse, išskyrus Graikiją ir Slovakiją, narystę ES laiko „geru dalyku“.
Palyginti su rezultatais pernai rudenį, labiausiai parama ES išaugo Lietuvoje (20 proc. punktų), – 82 proc. lietuvių palankiai vertina šalies narystę bloke. Neigiamai žiūrinčių į ES Lietuvoje neužfiksuota, o neutraliai šalies narystę ES vertina 17 proc. gyventojų. Vidutiniškai 52 proc. europiečių ES įvaizdis yra teigiamas, o 12 proc. – neigiamas. Lietuvoje šis rodiklis aukštesnis (atitinkamai 62 proc. ir 2 proc.) ir nuo praėjusio rudens pakilo 11 proc. punktų.
„Karui sugrįžus į mūsų žemyną, europiečiai jaučiasi užtikrintai būdami Europos Sąjungos dalimi. Europiečiai yra labai prisirišę prie laisvės, pasirengę ginti mūsų vertybes bei vis labiau suvokia, kad demokratija negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku,“ – sako Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola.
Naujausi įvykiai taip pat paveikė europiečių nuomonę apie didžiausias užsienio šalis. Rusiją ES teigiamai vertina tik 10 proc. apklaustųjų, 30 proc. punktų mažiau nei 2018 metais. Kiniją teigiamai vertina kiek daugiau, 22 proc. ES gyventojų. Tuo tarpu palankumas Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms išaugo iki atitinkamai 65 proc. ir 58 proc. Lietuvoje Rusiją teigiamai vertina vos 5 proc. apklaustųjų, o Kiniją – 25 proc. Geriausiai lietuviai vertina Jungtinę Karalystę (86 proc.) ir Jungtines Amerikos Valstijas (81 proc.).
Kad karas Ukrainoje turės pasekmių jų gyvenimui, mano 61 proc. europiečių ir tik trečdalis apklaustųjų (37 proc.) įsitikinę, kad tai jų gyvenimui įtakos neturės. Praėjusią savaitę atlikta Europos Komisijos apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties ES gyventojų pritaria sankcijoms Rusijos vyriausybei, įmonėms ir atskiriems asmenims. Dauguma gyventojų 22-iose ES šalyse patenkinti ES atsaku Rusijos karinei invazijai į Ukrainą.
Dar prieš Rusijos agresiją Ukrainoje pradėjus augti infliacijai ir brangstant pragyvenimui, keturi iš dešimties europiečių teigia, kad jų pragyvenimo lygis smuko. Tačiau 59 proc. ES gyventojų bendrų Europos vertybių, tokių kaip laisvė ir demokratija, gynimą laiko prioritetu, net jei tai paveiktų kainas ir jų pragyvenimo išlaidas. Taip mano ir 62 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų
Europiečiai įsitikinę, kad Europos Parlamentas savo veikloje pirmenybę turėtų skirti neraminančiai ekonomikos situacijai spręsti. Kovą su skurdu ir socialine atskirtimi kaip svarbiausią išskiria 38 proc. apklaustųjų, kiti prioritetai yra sveikatos apsauga (35 proc.) ir demokratijos bei teisės viršenybės principas (32 proc.). Tuo tarpu Lietuvos gyventojai norėtų, kad EP daugiausia dėmesio skirtų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi (50 proc.), ES gynybai ir saugumui, įskaitant ES išorės sienų apsaugą (45 proc.) ir paramą ekonomikai bei naujų darbo vietų kūrimui (40 proc.)
Karas ir jo pasekmės ES taip pat daro įtaką piliečių nuomonei apie pagrindines vertybes, kurias turėtų ginti EP: 38 proc. gyventojų svarbiausia vertybe laiko demokratiją, žmogaus teises ES ir pasaulyje (27 proc.) bei žodžio ir minties laisvę (27 proc.). Lietuviams šiuo metu svarbiausia yra žmogaus teisių apsauga (36 proc.), demokratija (31 proc.) bei solidarumas tarp ES valstybių ir regionų (23 proc.)
„Eurobaromentro“ apklausa, kurią užsakė Europos Parlamentas, buvo atlikta 2022 m. balandžio 19 d. – gegužės 16 d., apklausiant 26 578 respondentus iš 27 ES šalių, Lietuvoje interviu būdu buvo apklausta 1 003 respondentų. Visą „Eurobarometro“ apklausos ataskaitą rasite ES interneto puslapyje.
