Ar žinote, kiek žmonių paskęsta?

Nepaisant to, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuskęsta mažiau žmonių, šalies situacija Europos Sąjungos kontekste yra viena blogiausių.

2013 m. Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, – tai rodo išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Pernai vyrų paskendo 4,5 kartus daugiau  nei moterų. Vanduo nusinešė daugiausiai 45–64 m. amžiaus žmonių gyvybių, tuo tarpu ES šalyse dažniausiai nuskęsta pensinio amžiaus žmonės, – 75-erių metų ir vyresni.

Pernai daugiausia nuskendo 45–64 m. vyrų (25,2 iš 100 000 gyv. – 94 vyrai), o moterų – 65-erių ir vyresnių (4,2 iš 100 000 gyv. – 15 moterų). Mažiausias mirtingumas užfiksuotas vaikų grupėje (0–17 m.): 9 berniukai ir 1 mergaitė.  

2010–2013 m. daugiausia žmonių paskendo šiltuoju metų laiku. 2013 m. birželį – 49, liepą – 30, rugpjūtį – 27. O tų pačių metų gruodį nuskendo 7 žmonės, sausį – 5, vasarį – 5 žmonės.

                      Dažniausiai žmonės skęsta besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose (56,1 proc.). Apie trečdalis – 29,8 proc. – dėl to, kad įkrito į vandenį.

Daugiausia žmonių – 33 (16,7 proc.) – paskendo Kauno apskrityje. Antroje vietoje buvo Vilniaus apskritis – čia paskendo 28 žmonės (14,1 proc.), Klaipėdos apskrityje paskendo 27 žmonės (13,6 proc.). Mažiausiai žmonių nuskendo Alytaus apskrityje – 10 (5,1 proc.).

Pernai  34 skendę žmonės buvo ištraukti iš vandens ir nuvežti  į ligoninę. Vieno iš jų medikams nepavyko išgelbėti. Dauguma skendusiųjų, kurie pateko į ligoninę, buvo vaikai.

„Skendimai yra svarbi visuomenės problema. Dažnai žmonės eina maudytis neblaivūs, neatsargiai elgiasi vandens telkinyje, kurio nežino. Pakeitus įpročius ir prie vandens ėmus elgtis atsargiau, galima išsaugoti gyvybę“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Aušra Želvienė.