Gėlių vainikėliai tuoj tuoj išplauks išvalyto tvenkinio vandenimis.
Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius šiųmetinių Joninių šventę organizavo kartu su naujai įsikūrusia asociacija – Vaižganto krašto bendruomene. Joninės pirmą kartą šiemet švęstos ir naujoje vietoje – jaukiame parke Kunigiškių I kaime, netoli buvusio, kolūkmetyje garsėjusio mechanizacijos kiemo.
Tiesa, kad tas parkas taptų jaukus ir tinkamas masiniams renginiams organizuoti, prireikė aplinkos tvarkymo talkų, kuriose aktyviai dalyvavo Vaižganto krašto bendruomenės nariai.
Birželio 23-iosios pavakarę į žalumynų instaliacijomis, gėlių puokštėmis papuoštą parką gausiai rinkosi būriais ir po vieną, jauni ir garbaus amžiaus vietiniai gyventojai ir iš toliau atvykusieji. Savo apsilankymu Joninių šventės dalyvius pagerbė ir naujasis Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas.
Kaip ir pridera, renginio vedėjos Aldona ir Eglė, pasveikinusios gausiai susirinkusius į trumpiausios vasaros nakties šventę, priminė liaudiškas Joninių tradicijas, papročius ir pakvietė linksmai ir šventiškai praleisti laiką bendrame būryje su savo artimaisiais, draugais, kaimynais. Kol dar vakaro sutemos neapgaubė laukų, šventės organizatoriai pakvietė visus pasivaržyti įvairiuose nuotaikinguose konkursuose, žaidimuose. Kai vaitkūniečiai su kunigiškiečiais jėgas bandė virvės traukimo rungtyje, vyrams į pagalbą atskubėjo ir moterys. Kas nesivaržė, palaikė savąsias komandas plojimais. Netrūko juokų, linksmybių, kai į pagalvių „mūšį“ stojo kaimynas prieš kaimyną, draugas prieš draugą arba kai reikėjo komandų nariams pabėgioti ir šaukštais stiklines pripildyti vandens…
Varžybose nugalėjo draugystė, o Vaižganto krašto bendruomenės pirmininkas Pranas Maišelis ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus padalinio vadovė Aldona Bagdonienė visiems nepagailėjo prizų-siurprizų. Gerą nuotaiką praskaidrino ir muzikantai – smuiku griežusi pedagogė, kunigiškietė Sigita Kovienė ir armonika grojęs svėdasiškis Mindaugas Antanėlis, Joninių dalyviams padovanoję daug nuotaikingų melodijų.
Bendraujant prie suneštinių vaišių stalo, šnekučiuojantis, dalyvaujant konkursuose, varžybose, prisimenant Joninių papročius, laikas prabėgo greitai.
Prietemoje suliepsnojo laužas, plaikstėsi liepsnos ir fakeluose. Tokioje romantiškoje aplinkoje buvo vainikuoti Jonai ir Janinos, nepamirštas netgi mažasis Jonukas, jiems palinkėta „Ilgiausių metų“… O mergaičių ir merginų būrelis jau rikiavosi su vainikėliais rankose prie tvenkinio, pasiruošusios juos išplukdyti. Ta tradicija irgi buvo palydėta plojimais, žvakutėmis papuošti vainikėliai gražiai plaukė ramiame vandenyje.
Šią ceremoniją stebėję vietiniai gyventojai prisiminė, kaip dar visai neseniai tvenkinys buvo sunkiai pasiekiamas, neprižiūrimas ir visokiomis šiukšlėmis užterštas. Tvenkinio valymo talką organizavęs bendruomenės pirmininkas ta proga pastebėjo, kad vien sunkvežimių ir traktorių padangų iš vandens buvo ištraukta apie dvi dešimtis!
