Artimiausiu metu Lietuvai karinės grėsmės nekyla, tačiau reikia svarstyti visus scenarijus, sako prezidento patarėjas.
Tiek žvalgybos, tiek karinės žvalgybos vadovai savo ruožtu pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.
„Galima konstatuoti, kad esminių didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, jų nėra, tačiau, žinoma, tiesiogine karine grėsme visam Aljansui išlieka Rusija“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Anot jo, VGT nariai sutarė, kad Lietuvai privalu planuoti įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.
„Lietuvos saugumo situacija šiuo metu priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet ir nuo įvykių kituose regionuose, ir globaliai. Taip bus ir ateityje“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis tvirtino, kad nėra požymių, jog karas Ukrainoje būtų įšaldytas.
„Rusijos karas prieš Ukrainą išliks svarbiausiu veiksniu, kuris formuos regiono saugumo darbotvarkę. Mažai tikėtina, kad Rusijos agresija, tikslai ar strategija keisis. Matyt, ta situacija išliks tokia pati, kaip praėjusiais metais“, – tvirtino jis.
Žvalgybos vadovo teigimu, Rusija sieks mažinti Vakarų paramą Ukrainai, tikėtina, toliau imsis dezinformacijos, branduolinio šantažo.
„Matome, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir turi gana platų spektrą priemonių bei instrumentų, juos, neatmestina, naudos, kad mažintų Vakarų paramą Ukrainai“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė jis.
„Žinoma, bus panaudotos informacinės ir kibernetinės operacijos, ką stebime ir šiuo metu. Žinoma, branduolinis šantažas yra kaip viena iš tokių priemonių“, – pridūrė jis.
VSD direktoriaus teigimu, neatmestini ir incidentai NATO šalių teritorijose, inicijuoti Rusijos.
Anot jo, tikėtinas ir aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais.
„Jie mato Kaliningradą kaip savo silpną dalį. Be jokios abejonės, galima tikėtis agresyvios retorikos iš jų būtent Lietuvos atžvilgiu dėl Kaliningrado situacijos“, – teigė D. Jauniškis.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius sakė, kad šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.
„Tačiau kiti Rusijos kariuomenės komponentai tokie, kaip laivynas, oro pajėgos, oro gynyba, išlieka regione iš esmės nesumažėję“, – teigė jis.
Anot E. Paulavičiaus, Rusija turi tikslą atkurti sumažėjusius pajėgumus Vakarų kryptimi, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą.
„Rusija vykdo du procesus vienu metu – telkia resursus Ukrainos kryptimi ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – tvirtino jis.
VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad neigiamą poveikį saugumo situacijai daro konfliktas Vidurio Rytuose, pasak jo, įtampa iš Vidurio Rytų keliasi ir į Europą.
„Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs, ir mes nesame apsaugoti lygiai taip pat“, – sakė D. Jauniškis.
Jo teigimu, kadangi šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai, prognozuojamas Kinijos žvalgybų dėmesys tam.
„Neabejojame, kad Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvoje vyksiančius rinkimus. Kinijos interesas yra pakeisti mūsų politinę kryptį Taivano atžvilgiu“, – sakė jis.
Antradienį posėdžiavusi VGT be grėsmių vertinimo dar svarstė divizijos kūrimo, jai reikalingų karinių įsigijimų klausimus.
