Didinga ir spalvinga Šv. Mato atlaidų procesija.
Sekmadienį Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje švęsti tituliniai atlaidai.
Laikantis senų tradicijų, vyko daug valandų trukusi Švč. Sakramento pagarbinimo adoracija, visa didybe skleidėsi aplink šventovę procesija, buvo prisimintos prieš šimtą metų Anykščiuose savo misiją atvėrusios Šv. Kryžiaus vienuolyno seserys.
Rytinėse pamaldose vietiniam klebonui kan. Petrui Baniuliui talkino buvęs Anykščių vikaras, nūnai Saločių klebonas kun. Nerijus Papirtis. Jis džiugiai pasveikino susirinkusius, o pamoksle kalbėjo apie žmogiškąją lemtį nusveriantį gebėjimą keistis. Keisdamas save žmogus keičia ir aplinką, neleidžia atsirasti bedugnei tarp gėrio ir blogio. Amžinybėje pasilieka tik meilė ir geri darbai.
Man teko garbė skaityti pranešimą „Alpių seserys Anykščiuose“.
Pasak įvairių istorinių šaltinių, Šv. Kryžiaus vienuolyno seserys iš Šveicarijos (jų centras – Ingenbolio miestelyje, Švyco provincijoje, aukštųjų Alpių prieškalnėse) į Anykščius atvyko 1922 m. rugpjūtį. Jų tikslas – pagelbėti iš ilgametės priespaudos kylančiai, karo suniokotai jaunai Lietuvos valstybei. Skleisti krikščionišką meilę ir europietišką kultūrą.
Įsikūrė jos dideliame ūkyje ant Šventosios upės kranto, kurį nupirko dvi pamaldžios panevėžietės. Jų garbei ta vieta pavadinta Sofijava. Vienuolynas oficialiai pradėjo veikti rugsėjo 12 d.. Tų pačių 1922 metų spalio 1 – ąją ėmė veikti Kryžiečių pradžios mokykla. Iš pradžių mokė tik pirmų dviejų skyrių mokinukus, o jiems augant atsirado ir dar du skyriai – trečiasis ir ketvirtasis.
Mokytojomis dirbo vienuolės ir kandidatės į seseris. Inspektoriaus apsilankymo mokykloje 1924 metų balandžio 8 dienos ataskaitoje rašoma, kad keturiuose skyriuose mokosi 140 mokinių, juos moko mokytojos Olimpija Rajunčaitė ir Antanina Volodkaitė, mokyklą visiškai išlaiko vienuolynas, savivaldybė tik parūpina šiek tiek malkų. Visi norintys nesutilpdavo, o tėvai nepaliaudami prašydavo: „Priimkite vaiką į mokyklą, nors jis besimokydamas sėdėtų ir ant grindų…“ Mokyklų inspektorius, apsilankęs 1925 metų balandžio 22 – ąją, rašė: „Mokykloje švaru, pavyzdinga tvarka. Jaučiasi vienuolių dvasia, punktualumas, darbštumas, sąžiningumas, pasišventimas. Tokių mokyklų su atsidavusiomis darbui mokytojomis bei nuoširdžiai mylinčiomis vaikučius reikia tik pageidauti ir daugiau Lietuvoje.“
Šv. Antano kalendoriuje, išleistame 1933 metams tėvų pranciškonų, rašoma, kad Šv. Kryžiaus seserų misijoje Anykščiuose veikia 3 komplektų pradžios mokykla, kurią žiemos metu lanko 174, o vasaros – 100 mokinių. Nuo 1930 metų veikia ir vaikų darželis, kurį kongregacija išlaiko savo lėšomis, o lanko 50 (daugiausia biednuomenės) vaikų. Vienuolės visos parapijos vaikus pavasarį rengia pirmajai išpažinčiai bei komunijai, rudenę – Šv. Rožančiaus brolijon. Seserys lanko ligonius, šelpia pavargėlius, dalyvauja Šv. Vincento Pauliečio, Tretininkų draugijų, Katalikų veikimo centro ir Vyskupo Valančiaus liaudies universiteto veikloje. Užsienyje seserys daugiausia darbuojasi ligoninėse, prieglaudose, mokslo įstaigose, misijos veikia Indijoje, Kinijoje, Amerikoje. Rašoma, kad norinčios į vienuoliją stoti merginos privalo būti doros, sveikos, šeimoje neturi būti proto arba chroniškomis ligomis sergančių asmenų, gimusios teisėtoje moterystėje, iki 25 metų baigusios bent jau pradžios mokyklą, trisdešimtmetės ir vyresnės – aukštesniąją. Kandidatės turi būti pakankamai gabios, bet turinčios atsinešti mažą kraitelį.
Po šešiolikos sėkmingo apaštalavimo metų, matydamos, kad Lietuvoje jau pakanka savų pajėgų vykdyti jų pradėtą misiją, 1936 m. rudenį sugrįžo į Šveicariją. Kartu į tolimą kraštą darbuotis ordino vienuolynuose išvyko daugiau nei šešiasdešimt lietuvaičių. Tarp jų Magdalena Baltakytė ir Jolita Bagdonaitė iš Anykščių, Krispa Sereikaitė iš Kurklių bei viešintiškė Gualberta Užaitė. Anykščiuose jų veiklą tęsė Švč. Jėzaus Širdies seserys – Širdietės, o jų darbus nutraukė Lietuvą okupavę sovietai.
Kryžiečių indėlis į Anykščių pažangą akivaizdus: jos įkūrė pavyzdinę pradžios mokyklą, pirmąjį vaikų darželį, planingai rūpinosi socialine globa. Tad savo pirmtakėmis Kryžietes galėtų laikyti mūsų krašto darželių bendruomenės, taip pat Antano Vienuolio progimnazija. Alpių seserys vertos deramo paminklo ar bent jau simbolinio kryžiaus buvusioje Sofijavoje, veikusioje dabartinėje J. Jablonskio gatvėje, ir tai ne vien parapijos, bet ir visuomenininkų bei rajono savivaldybės reikalas. Tikėtina, kad apie tai jau bus kalbama artimiausiame rajono kultūros tarybos susirinkime.
Šią dieną minėtos vairuotojų ir visų keliautojų šventės proga šventinti automobiliai ir kitos transporto priemonės. Šv. Sakramento pagarbinimo valandėlę vainikavo didinga, spalvingu vėliavų šilku šnaranti procesija.
Spindintis kryžius, spindinti maršalkos lazda, didžiosios vėliavų „karūnos“, skambantys varpeliai, smilkalo dūmai, šventos giesmės. Vietinio choro giesmes šventiškai papildė svečių – mecosoprano Dovilės Povilionytės, soprano Gabijos Utaraitės bei vargonininko Kajaus Rudžionio – atliekami kūriniai.
