Pakeitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl ligos pašalpų mokėjimo iš darbo atleistas asmuo ligos pašalpą gali gauti ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Tokia tvarka įsigaliojo nuo gegužės 1-osios. Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Pakeitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl ligos
pašalpų mokėjimo iš darbo atleistas asmuo ligos pašalpą gali gauti ne
ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Tokia tvarka įsigaliojo nuo
gegužės 1-osios. Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas,
sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys.
Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. ir didesnė kaip 100 proc.
pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose
darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo
dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas
darbdavys.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš
"Sodros" biudžeto. Nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai)
dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos
– 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens
draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį
prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims,
tapusiems laikinai nedarbingais šių metų gegužės mėnesį, ligos pašalpa
bus apskaičiuojama pagal 2008 m. IV ketvirčio asmens draudžiamąsias
pajamas.
Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint
vaiką, ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto nuo pirmosios
laikinojo nedarbingumo dienos. Tokiu atveju mokama 85 proc. pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Audinių, ląstelių
ar organų donorams ligos pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo
nedarbingumo dienos iš "Sodros" biudžeto lėšų, 100 proc. pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.