Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.
Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus teigė, kad pati sistema yra gera, tačiau norima ją padaryti patrauklesnę.
„Analizavome skirtingų šalių patirtis, kaupimo ir senatvės pensijos patys modeliai yra daug kur skirtingi ir mūsų tikslas, kad žmonės, sulaukę vyresnio amžiaus, galėtų gyventi oriai ir antra pakopa būtų papildomos pajamos, kurios prisideda prie žmogaus pensijos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė viceministras.
M. Šiurkaus teigimu, naujiems antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų) ir atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą siūloma pakartoti ne daugiau kaip vieną kartą.
„Tie, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti pernai, mes jų nebekviesime“, – sakė viceministras.
Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems mažesnį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui, trijų mėnesių, kai būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.
Paklaustas apie galimą pasitraukimą tų, kurie į sistemą įtraukti seniau, viceministras sakė, kad apie tai bus galima diskutuoti gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą.
„Seimo nariai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą dėl kelių dalykų – vienas iš jų yra tas, kai nėra galimybės pasitraukti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Galėsime grįžti prie šito klausimo ir diskutuoti, kai bus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Dabar kalbame apie tą apimtį ir tuos pakeitimus, kurie nėra susiję su kreipimusi į Konstitucinį Teismą“, – sakė M. Šiurkus.
Įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma tik Lietuvoje nuolat gyvenančius žmones.
Siūloma sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.
„Kaip žinote, žmonės piktinasi tuo, kad tie plius 20 eurų prie pensijos nieko neprideda, nes tie 20 eurų ir yra periodinė išmoka, ne anuitetas, kurį moka „Sodra“, tai vienas iš siūlomų pakeitimų yra tiesiog visiems, kurie nesukaupia iki anuiteto ribos, leisti pasirinkti: arba visą sumą atsiimti vienu ypu iš pensijų kaupimo bendrovės, arba jei kažkas nori, gauti periodinę išmoką“, – sakė ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė.
„Pavyzdžiui, žmogus sukaupęs 6 tūkst. eurų pradėjo gauti periodinę išmoką, jam liko neišmokėta dar 5 tūkst., tai tokiam žmogui būtų galimybė gauti likusius neišmokėtus pinigus vienkartine atsiimti. Suvienodintume tam tikra apimtimi tų žmonių situaciją. Ir naujiems leistume iki anuiteto ribos atsiimti viską vienkartine, ir tiems, kuriems jau pradėtos mokėti periodinės“, – pridūrė ji.
Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas (LB) vasarį pasiūlė sistemą tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, jog pensijų kaupimo modelio pokyčiai yra reikalingi. Pasak jos, koreguojant jį žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.
Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.
