NEBIJOKITE pasitikėti!
Šiuo popiežiaus Jono Pauliaus antrojo žodžiu – nebijokite – nusprendžiau pradėti atvirą laišką „Anykštos” skaitytojams, visiems anykštėnams ir kupiškėnams, ateisiantiems rinkti savojo atstovo į Lietuvos Respublikos Seimą 49-joje Anykščių – Kupiškio rinkimų apygardoje. Ilgai mąsčiau dar nuo pernai eiti ar ne, dalyvauti ar ne ateinančiuose rinkimuose į Seimą, kalbėjausi ir su paprastais žmonėmis, ir su inteligentais, ir su politikos, žiniasklaidos intelektualais. Jų dėka mano apsprendimas rinkimuose dalyvauti augo ir stiprėjo. Sakėme vieni kitiems ir supratome: jei neisi tu, jei neisiu aš, kas tada ateis? Vėl pririnksime „šaumenų”, „teletabių”, pažadukų ir politinių fanatikų, be kompetencijos, be darbo valstybei ir be tarptautinės patirties, be žinių… Tai kam gi tada į Sąjūdį ėjome, prieš tankus nesudrebėjome, kam Lietuvą atkūrėme, jei bijome iššluoti Seimą nuo visokio plauko „prietrankų”? Jei bijome iš jų tvirtai, kieta ranka pareikalauti nustoti išsidirbinėti, parsidavinėti, pardavinėti, grobti, ko tada patys esame verti? Nebijokime neįsileisti vilkų!
NEBIJOKITE pasitikėti!
Šiuo popiežiaus Jono Pauliaus antrojo žodžiu – nebijokite – nusprendžiau pradėti atvirą laišką „Anykštos” skaitytojams, visiems anykštėnams ir kupiškėnams, ateisiantiems rinkti savojo atstovo į Lietuvos Respublikos Seimą 49-joje Anykščių – Kupiškio rinkimų apygardoje. Ilgai mąsčiau dar nuo pernai eiti ar ne, dalyvauti ar ne ateinančiuose rinkimuose į Seimą, kalbėjausi ir su paprastais žmonėmis, ir su inteligentais, ir su politikos, žiniasklaidos intelektualais. Jų dėka mano apsprendimas rinkimuose dalyvauti augo ir stiprėjo. Sakėme vieni kitiems ir supratome: jei neisi tu, jei neisiu aš, kas tada ateis? Vėl pririnksime „šaumenų”, „teletabių”, pažadukų ir politinių fanatikų, be kompetencijos, be darbo valstybei ir be tarptautinės patirties, be žinių… Tai kam gi tada į Sąjūdį ėjome, prieš tankus nesudrebėjome, kam Lietuvą atkūrėme, jei bijome iššluoti Seimą nuo visokio plauko „prietrankų”? Jei bijome iš jų tvirtai, kieta ranka pareikalauti nustoti išsidirbinėti, parsidavinėti, pardavinėti, grobti, ko tada patys esame verti? Nebijokime neįsileisti vilkų!
„Sąjūdyje iš pradžių nebuvo intrigantų, jie atėjo paskui, užuodę naudą per Sąjūdį pradėjo veržtis į partijas. Pasinaudoję Sąjūdžio vardu tie žmonės stojo į partijas, kad įgytų valdžią ir galėtų daryti savo juodus darbelius. Štai tada ir atsirado tikrosios intrigos, baisus kyšininkavimas.” Tai vieno iš Sąjūdžio kūrėjų Panevėžyje, verslininko K.Grabio žodžiai. Tai ir mano žodžiai, ir mano asmeninė patirtis! Matėme visi kas, ko ir kaip sulenda į Seimą – ogi mūsų „gelbėtojais”, „gynėjais” apsimesdami. Mes jais tikėjome, o jie… Kodėl bijome tokiems pasipriešinti, jų neįsileisti? Juk kenčiame ir keikiame Seimą po to visi. Nebebijokime!
Kai saviesiems „socdemams” tapau nebereikalingas, kalbėjau su Anykščių Liberalcentristų lyderiu Alvydu Gervinsku apie rinkimus. Tačiau laiku atsikvošėjau. Palauk Leonai, kur tu lendi? Argi ne Algis Čaplikas šios partijos pirmininkas? Argi ne šioje partijoje, kaip po šluota sulindę, tūno Arūnas Valinskas ir jo „seiminiai šoumenai”? Ar gi ne šios partijos vienas narys anykštėnas buvo „prisiderinęs” prie prezidento V. Adamkaus? Ir buvo iš aukštų pareigų išprašytas lauk, kaip praradęs prezidento pasitikėjimą. Va čia tai bent… Ne, ne man šita kompanija!
Ne aš susiradau Respublikonų partiją – ji mane surado. Ir pakvietė, ir su jais kartu būti pašaukė, ir pagalbą eiti į rinkimus pasiūlė. Prieš gerą pusmėnesį. Paprašiau neskubinti manęs, nes man reikia laiko, kad galėčiau apsispręsti, kad pačią partiją geriau pažinčiau. Sutarėme! Respublikonų partija įkurta 1990 m. Registruota Teisingumo ministerijoje 1991 m. vasario 6 d. Narių virš 1250 ir sparčiai auga. Skaičiau Respublikonų istoriją, mačiau kelius ir klystkelius. Ir blaškymosi, ir klaidų, ir ieškojimų – visko būta. Persirgta visomis vaikiškomis ir paauglystės laikotarpio politinio brendimo ligomis. O gal ir gerai, kad nebuvo ši partija aukštojoje valdžioje? Taigi neapsivogė, nepakenkė Lietuvai ir žmonėms. Partija auga, sparčiai reformuojasi, atsinaujina, tobulėja, išsirinko naują lyderį, valdybą, koreguoja drąsią programą. Aš nebijau šiuolaikinių respublikonų! Ar jų bijote jūs? Partijos lyderis Valdemaras Valkiūnas… Seimo narys, biržietis. Buvęs socialdemokratas. Taip kaip ir aš tapęs saviems nebereikalingu, deja. Sava partija jo kandidatu į Seimą taip pat nekėlė. Valdemarą pašalino iš LSDP, kai jis nutarė dalyvauti 2008 m. Seimo rinkimuose! Žmogus ėjo į Seimo rinkimus Biržų – Kupiškio rinkiminėje apygardoje kaip nepriklausomas nepartinis kandidatas! Pasitikėjo juo žmonės, Seimo nariu išrinko. Pažinojau kaip Biržų rajono savivaldybės tarybos narį. Energingas, iniciatyvus žmogus. Nuo 1992 m. jis yra Rygos lietuvių vidurinės mokyklos rėmėjas. 2002-2003 m. buvo Lietuvos prekybos rūmų Latvijoje prezidentas, vėliau – viceprezidentas. Visą laiką remia lietuvišką veiklą Latvijoje. Už nuopelnus 2001 m. prezidento apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Tokių žmonių kompartinėms nomenklatūros senienoms nereikia.
Respublikonų partija nuo kitų skirsis atviru mąstymu bei nuostata Europos Sąjungos atžvilgiu. Tai nėra „vieno žmogaus partija”. Respublikonai sieks išsklaidyti visuomenėje dar nuo Sąjūdžio laikų sukurtą iliuziją, jog būtent Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra tikrieji ir vieninteliai Lietuvos patriotai ir sargai. Ir dar daug ko daugiau! Jokių „murzų” ir panašių į juos partijos narių sąrašuose nėra. Tai jau seniai praeitis. Raskite internete Respublikonų partijos tinklalapį ir nebijokite daugiau sužinoti: paskaitykite, pamąstykite.
Dar nesu Respublikonų partijos narys šiandieną. Nedaromas man spaudimas juo tapti. Tačiau elgtis privalau garbingai. Kalbėjausi su partijos pirmininku, daug bendro atradau. Jie nėra man, nėra mums svetimi! Galėjau rinktis kokią noriu apygardą Panevėžyje, net Vilniuje. Tačiau vienintelę sąlygą pateikiau: Anykščių – Kupiškio rinkiminė apygarda. Ir niekur kitur aš neisiu! O toliau… kaip žmonės panorės, taip ir bus. Jų valia išsirinkti geriausią.
– Myliu ir branginu šį kraštą Valdemarai, žmonės čia mane geriausiai pažįsta,- pasakiau pirmininkui. Ir buvau suprastas.
Dirbti Lietuvai nėra vien tik išskirtinė socialdemokratų privilegija.Išsiunčiau laišką LSDP Panevėžio rajono skyriaus pirmininkui ir pranešiau, kad išeinu iš socialdemokratų partijos. Atsisveikinau su tikrai šauniais, vieningais, kilniais Panevėžio rajono bendrapartiečiais, su kuriais bendrauti ir būti kartu ne vienerius metus man visada buvo graži šventė.
Štai ir viskas. Džiaugiuosi galėdamas kandidatuoti čia, Anykščiuose ir Kupiškyje, tarp savųjų!
Pabaigsiu šį savo atvirą laišką tuo žodžiu, kurį tardamas ir pradėjau:
NEBIJOKITE pasitikėti!
