Auksui pabrangus iki rekordinių aukštumų, žmonės į jį investuoja santaupas

Kovidas, Rusijos karinė agresija Ukrainoje bei išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politika paskatino daugiau lietuvių kaupti santaupas perkant auksą – luitus arba monetas. 

Investuodami į 10–50 gramų luitus ar auksines monetas gyventojai siekia ne tiek uždirbti, bet ieško saugumo, sako prekybininkai.    

Šią savaitę aukso kaina perkopė 2,935 tūkst. JAV dolerių (2,8 tūkst. eurų) už Trojos unciją (31,1 g) ir, palyginti su 2019 metais, kai siekė 1,3 tūkst. dolerių, pabrango daugiau negu dvigubai. Per 2024-uosius aukso kaina augo 26 procentais.

Dabar populiariausių investicinio aukso luitų gamintojų „Valcambi“ bei PAMP produktų galima įsigyti ir internetu ir parduotuvėse. Vieno gramo luitas kainuoja 110–125 eurus, 10 gramų – 943–980 eurų, 20 gramų – 1853–1954 eurus.  

A. Izgorodinas: brangimą stabdys karo Ukrainoje pabaiga

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino įsitikinimu, vienintelis rimtas įvykis, kuris galėtų numušti aukso kainą, yra karo Ukrainoje pabaiga, o jeigu dėl jos būtų sutarta, esminis šio tauriojo metalo kainos pokytis galimas pavasarį ar vasaros pradžioje. 

„Tai sumažintų geopolitinę įtampą ir investuotojai dalį pinigų iš aukso išvestų į akcijas, ypatingai europinių įmonių akcijas“, – BNS tvirtino jis.

Anot ekonomisto, JAV ekonomikos smukimas irgi šiek tiek paskatintų aukso pigimą.  

Pasak A. Izgorodino, aukso kainos kritimas galėtų būti „dviženkliu procentu“. 

Tačiau kol kas, jo vertinimu, aukso kaina dar kils, o tai daryti skatins neseniai paskelbti JAV infliacijos ir darbo rinkos rodikliai. 

„Ir vienas, ir kitas rodiklis rodo, kad JAV ekonomikos ciklas iš naujo įsibėgėja, tai yra ji auga, bet pradeda augti dar sparčiau ir iš paskelbtų rodiklių atrodo, jog įsibėgėja ir  infliacija. Tai signalas investuotojams, kad kaip tik reikia pirkti auksą, nes infliacijos augimo rizika visada perkelia investuotojų pinigus į auksą“, – dėstė A. Izgorodinas. 

Anot jo, Kinijos ekonomikos sulėtėjimas taip pat augina šio tauriojo metalo kainą: „Tai labai svarbus aspektas, nes investuotojai išveda savo kapitalą iš Kinijos, kadangi ten ekonomika lėtėja ir tampa vis labiau kontroliuojama valdžios. Tai skatina investuotojus bėgti iš Kinijos ir pinigus „parkuoti“ aukse.“

Trečia aukso brangimo priežastis – naujosios JAV administracijos elgesys.  

„Rinkos mano, kad naujienos dėl tarifų dar nesibaigė, kad artimiausiu metu bus paskelbta naujų žinių, todėl investuotojai dėl tarifų baimių nukreipia savo pinigus į aukso rinką“, – tvirtino ekonomistas.

Daugėja aukso luitų, monetų pirkėjų 

Prekyba tauriaisiais metalais užsiimančios įmonės „Florinus“ atstovės viešiesiems ryšiams Samantos Urbonienės teigimu, kylant aukso kainai, jį perkančiųjų daugėja. 

„Gerokai padaugėjo žmonių, ne kurie parduoda, o kurie nori įsigyti, nes dar tikisi augimo. Vienetai atneša parduoti. Sausis, vasaris paprastai būna ramūs po švenčių, bet šiemet visiškai kitaip yra, kita tendencija“, – BNS teigė ji. 

„Laikai tokie neramūs, ekonominė situacija tokia svyruojanti, ypač dėl D. Trumpo politikos“, – sakė S. Urbonienė. 

Anot jos, pirkdami auksą, gyventojai siekia ne kiek užsidirbti, bet ieško saugumo. 

„Klaidinga manyti, kad vien dėl to, jog uždirbtų (perka auksą – BNS), sakyčiau, kad labiau klientai nori apsaugoti turimą savo turtą, kad nenuvertėtų“, – kalbėjo „Florinus“ atstovė. 

Pasak jos, šiuo metu populiariausi 50 gramų arba 10 gramų aukso luitai bei investicinės monetos su klevo lapu, kengūra, o taip pat auksinės istorinės monetos.   

„Ypač yra kolekcionierių ieškomos monetos su kengūra. Kiekvienais metais moneta yra su kitokia kengūra, šiemet yra net dvi kengūros“, – BNS S. Urbonienė. 

Jos skaičiavimu, per pastarąjį dešimtmetį aukso kaina padidėjo beveik 192 procentų: nuo kovido pandemijos pradžios auksas pabrango 69 proc., nuo karo Ukrainoje – 75 proc., dar 15 proc. kaina kilo nuo D. Trumpo išrinkimo.

„Florinus“ atstovė teigimu, prieš kovido pandemiją dešimt gramų aukso buvo galima įsigyti už 538 eurus, šiuo metu tokio pat svorio investicinio aukso luitas parduodamas už maždaug 870 eurų arba beveik 62 proc. brangiau.  

Vienas pirmųjų investiciniu auksu Lietuvoje pradėjęs prekiauti Algerdas Urbonavičius BNS sakė, kad žmonėms ėmus santaupas investuoti į šį metalą, tai tapo įpročiu, pavyzdžiui, lengviausių luitų jau ne pirmi metai nuperkama ir dažniau, ir daugiau.  

„Kai pasaulį apėmė koronoviruso pandemija, prie prekyviečių auksu susidarė pirmosios eilės. Joms sumažėjus, prekyba neaprimo, nes dar vieną antplūdį norinčiųjų įsigyti aukso paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. Be to, prisidėjo ir infliacijos grėsmės, ir baimės“, – aukso brangimo priežastis vardijo įmonių „Aurum“ ir „Nacionalinis aukso bankas“ vadovas.

„Gyventojų investicijos į auksą yra išaugusios. Bet kokia ekstremali situacija skatina investicinio aukso pirkimą“, – pridūrė jis.   

Pasak A. Urbonavičius, yra žmonių, kurie įvairaus svorio aukso luitus perka kas mėnesį. 

„Nuperka už 110–120 eurų vieno gramo luitelį, paskui susitaupo ir tą luitelį keičia į didesnį, į 2,5 gramo ir taip toliau. Mažuosius luitelius labiau tėvai perka vaikams. Taip tėvai auklėja savo atžalas, kaip taupyti“, – pasakojo  A. Urbonavičius.  

Žiedus ar auskarus išparduoti neskuba  

Iki neregėtų aukštumų išaugus aukso kainai, į lombardus žmonės kilogramais nei žiedų, nei auskarų, nei grandinėlių, nei kitų papuošalų neneša – arba nebeturi, ką parduoti, arba laukia, kol auksas dar brangs.  

„Tavo lombardas“ atstovas BNS teigė už vieną gramą aukso laužo mokantis 50 eurų, bet daug klientų nesulaukia.    

Lombardo Vilniaus Kalvarijų gatvėje savininkė Jelena Dikun teigė kasdien sulaukianti skambučių – žmonės teiraujasi kainų.

„Ir tokių skambučių pastaruoju metu labai daug, bet parduoti neateina“, – tvirtino ji.   

„Prieš savaitę atnešė mergina beveik kilogramą aukso laužo – visokių papuošaliukų. Sakė padengs dalį likusios butui įsigyti paimtos paskolos“, – BNS pasakojo Klaipėdoje aukso supirktuvę turintis Vitalijus Delinda.

Alytuje aukso supirktuvę turintis Renatas Kapočius įsitikinęs, kad aukso kainos kilimas nepaskatino gyventojų parduoti turimų juvelyrikos dirbinių.

„Žmonės linkę investuoti į gryną auksą, nebe į papuošalus – kils karas, pasiims maišelį su auksiniais gabaliukais ir visur juos parduos, o kada, kur ir kaip žiedus pardavinėsi?“ – tvirtino jis.

Tuo metu juvelyrikos salonų „Auksinė svajonė“ savininkas kaunietis Airidas Ulevičius BNS sakė, jog pastaruoju metu parduoti aukso dirbinių atneša vis daugiau žmonių.

Jis prognozavo, kad aukso kainų „lubos“ dar nepasiektos.

„Jos (kainos – BNS) kyla ir kils. Ir doleris, ir auksas brangs“, – tvirtino verslininkas.  

Aukso kaina 2019 metų sausį perkopė 1,3 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją kartelę, 2020-ųjų pradžioje dėl didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose augant saugesnio turto paklausai, aukso kaina priartėjo prie 1,6 tūkst. dolerių kainos, o rugpjūtį viršijo 2 tūkst. dolerių ir iki 2023 metų „plūduriavo“ ties šia riba.

Praėjusių metų pavasarį šio tauriojo metalo kaina pasiekė dar vieną istorinį piką – 2,27 tūkst. dolerių, o vasarą – 2,5 tūkst. dolerių. Gruodį įveikta 2,6 tūkst. dolerių riba, o šį vasarį – 2,9 tūkst. eurų.