Aukų gaisruose skaičius - mažiausias per dvidešimt metų

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Pernai Lietuvoje gaisruose žuvo 135 žmonės (2010 m. – 233), iš jų 2 vaikai. Tai pats mažiausias žuvusiųjų ugnyje skaičius per dvidešimt metų. Praėjusiais metais sumažėjo ir gaisrų, kurie nusinešė ne vieno žmogaus gyvybę. 2011 m. kilo 15 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o vienas pasiglemžė trijų žmonių gyvybes, kai 2010 m. buvo kilę net 27 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 ir daugiau žmonių.

Miestuose žuvo 49 žmonės, o miesteliuose

Miestuose žuvo 49 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 86. 14 gyventojų žuvo Vilniuje, 9 – Kaune, 7 Kėdainių rajone, po 6 – Kauno ir Šalčininkų rajonuose, po 5 – Alytaus ir Švenčionių rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (33) ir Kauno (28) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (4) apskrityje. Net 57 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 40 – neatsargus elgesys su ugnimi. 11 gyventojų žuvo dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 8 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 3 – dėl padegimų, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus. 6 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos. Pernai 234 gyventojai gaisruose buvo traumuoti, o užpernai – 215.

2011 m. šalyje kilo 12306 gaisrai. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius padidėjo 0,95 proc.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – 4443, arba 36,1 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkst. hektarų. 2022 gaisrai (arba 16,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 118 žmonių. Be to, 1084 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc.), 1231 kartą degė transporto priemonės (10 proc.), o 111 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,9 proc.).

Miestuose užgesinti 6863 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5443. Ugnis sunaikino 413 pastatų, 315 transporto priemonių, 3482 tonas pašarų, 9367 kv. m gyvenamojo ploto ir 15666 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3277) ir Kauno (2189) apskrityse, o mažiausiai Tauragės (443), Marijampolės (546) ir Telšių (591) apskrityse. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 36,4 gaisro.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.), neatsargus rūkymas (4,1 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 213 žmonių, tarp jų 19 vaikų, 1106 pastatus, 160 transporto priemonių, 1587 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 6929 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2010 metais, pernai jų buvo atlikta 0,73 proc. mažiau. 2939 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 2040 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 510 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo, o šių darbų metu jie ištraukė 176 skenduolius (2010 m. – 228) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Be to, 644 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 164 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 74 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 205 cheminius incidentus, 72 kartus rinko gyvsidabrį, 76 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 324 gyventojus, iš jų 36 vaikus.