Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos rūpinasi aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimu ir gausinimu šalies upėse. Vakar, 2021 m. balandžio 22 d., baigti pavasariniai šių retų žuvų išleidimo į Nerį ir Šventąją darbai. Kita dalis šių karališkų žuvų jauniklių į laisvę bus išleisti rudenį. Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą šiais metais į Lietuvos upes numatyta įveisti daugiau kaip 20 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.
1,5 tūkst. vnt. šią savaitę išleistų aštriašnipių eršketų užaugintos Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Lervutes Lietuvai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos specialistai palaiko glaudų bendradarbiavimo ryšį.
Vidutinis į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 1 kg (0,8–1,3 kg). Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Laisvėje gyvenantys eršketai gali užaugti ir iki 300 kg svorio.
Visos šiemet į laisvę išleistos paaugintos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Šios rūšies eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau, nuo 2006 m., prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba. Šiuo tikslu sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė dar 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. Per dešimtmetį į Lietuvos upes jau įveista beveik 250 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų.
