Naktį į pirmadienį Andrioniškio seniūnijos Ramaškonių kaime, savo namuose buvo užpulti, sumušti ir apiplėšti pensininkai Vladas Karosas ir jo gyvenimo draugė Janė Magylienė. Nepažįstamas kaukėtas vyras reikalavo pinigų ir šautuvo, badė namų šeimininką aštriu daiktu, jo draugei trenkė į veidą, 850 Lt. Apie užpuolimą V.Karosas pranešė per vėlai – tik kitą dieną – pėdsekiui šuniui nepavyko užuosti atėjūno pėdsakų. Nukentėjusysis pasakoja negalėjęs pasikviesti nei seniūno, nei policijos – pirmiausia, ką padarė įsibrovėlis – nukirpo telefono laidą.
Naktį į pirmadienį Andrioniškio seniūnijos Ramaškonių kaime, savo namuose buvo užpulti, sumušti ir apiplėšti pensininkai Vladas Karosas ir jo gyvenimo draugė Janė Magylienė. Nepažįstamas kaukėtas vyras reikalavo pinigų ir šautuvo, badė namų šeimininką aštriu daiktu, jo draugei trenkė į veidą, 850 Lt. Apie užpuolimą V.Karosas pranešė per vėlai – tik kitą dieną – pėdsekiui šuniui nepavyko užuosti atėjūno pėdsakų. Nukentėjusysis pasakoja negalėjęs pasikviesti nei seniūno, nei policijos – pirmiausia, ką padarė įsibrovėlis – nukirpo telefono laidą.
Namuose – svetimas žmogus
Maždaug už keturių kilometrų nuo Andrioniškio, vieninteliu miško taku privažiuojamas Ramaškonių kaimas, sako seniūnas Saulius Rasalas – ilgas. Pirmosios dvi trobos stovi atskirai, kitų kaimo sodybų nuo jų nei nesimato. Panačiau ne į kaimą, o du vienkiemius. Vladas Karosas su drauge Jane Magyliene gyvena antroje kaimo troboje, saugomoje dviejų nedidelių grandinėmis pririštų šuniukų. Kaimyniniame name žmonės gyvena tik vasarą, kai kada – ir šaltojo periodo savaitgaliais. Naktį, kai užpuolikas apsilankė V.Karoso namuose, kaimynų nebuvo… Savo namų duris V.Karosas buvo pamiršęs užremti…
Naktį į pirmadienį, tamsiu laiku, tačiau nežinia kurią valandą, įmigęs namų šeimininkas kambaryje išgirdo triukšmelį. Vyras pasakoja iškart suvokęs, kad kambaryje – svetimas žmogus…
„Nežinau, kokia buvo valanda, bet jau naktis. Gulėjau lovoje, buvau užsnūdęs. Pasirodė, kad kažkas kambaryje juda. Kai tą žmogų pamačiau, jis gulėjo ant grindų, maždaug už dviejų metrų nuo manęs. Ant galvos kažką buvo užsidėjęs, tik akys matėsi. Priėjau, užkabinau jį, sakau, kelkis. Jis šoko, pradėjo rėkti, kad atiduočiau šautuvą ir pinigus. Pagėręs buvo… Badė mane kažkuo smailiu: už ausies, į kaktą, į skruostą, į ranką… Labai skaudėjo.
Prašiau: „Pagailėk, vaikeli”, o jis tik mušė ir rėkė, kad duočiau šautuvą… Aš neturiu šautuvo ir neturėjau per amžius. O pinigai buvo čią pat, ant spintelės padėti, gerai , kad turėjome.
Kai gavo pinigus, banditas dar neišėjo, reikalavo šautuvo”,- pasakojo nukentėjusysis Vladas Karosas.
137644 531423Some actually nice stuff on this internet internet site , I like it. 990190