E.Žioba žadėjo nustebinti mamą – namuose išmarginti kiaušinį nagų laku.
Lina RUŠĖNIENĖ
Panevėžyje įkurtas STEAM centras paauglius ir jaunuolius moko į chemijos, fizikos ar inžinerijos dėsnius pažvelgti linksmiau ir žaismingiau. Juk čia galima pasigaminti dirbtinį inkstą ir atlikti jo dializę, o iš laidų šūsnio ir paprastų detalių pasidaryti namuose naudojamų daiktų.
V.Šiaučiūnė šypsojosi, kad hidroponinis šiltnamis, kuriame auga jau antras derlius, – ypatinga atrakcija. 
Gimnazistai atidžiai klausėsi, kaip vyks eksperimentas.
Margino nagų laku
Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, įsikūrusiame STEAM centre darbuojasi dešimtokai iš „Minties“ gimnazijos. Chemijos ir biologijos laboratorijoje jie rengiasi marginti kiaušinius. Pastarieji – plastikiniai, bet namuose paaugliai galės nustebinti mamas nudažę Velykoms vištų kiaušinius.
Tiesa, mamos džiaugsis tik tuomet, jei jų vaikai slapta nepanaudos jų mėgstamiausio nagų lako.
Gimnazistų užduotis – į šiltą ir į šaltą vandenį įlašinti nagų lako, išmaišyti ir jame numarginti kiaušinį.
Iš kurio vandens ištrauktas margutis atrodo gražiau? Štai čia nuomonės išsiskiria.
Pavyzdžiui, Edgaras Žioba patikina, kad jam su porininku kiaušinis gražiau nusispalvino šaltame vandenyje. Bet dalis klasiokų prieštarauja.
Laboratorijos vedėja Lina Janušauskienė ir gimnazijos chemijos mokytoja Genovaitė Kulbienė ramina, kad tai – skonio reikalas.
Jos pataria jaunuoliams maišyti kelias spalvas, tuomet jie turės po tikrą margutį.
„Namuose irgi pabandysiu, tai nustebs mama! O dėl nagų lako nesijaudinu, nes ji turi nebenaudojamų – šypsosi vaikinas.
Ne vien tik smagus žaidimas
L.Tamošiūnaitė tikino, kad tik retas moksleivis nesusižavi robotais. 
STEAM centro laboratorijų durys atviros visoms mokykloms.
STEAM centro vedėja Vaida Šiaučiūnė paaiškino, kad ši valandą trukusi veikla buvo derinta su Velykomis, todėl pasirinktas kiaušinių marginimas.
„Iš šalies atrodo, kad tai smagus užsiėmimas, žaidimas. Bet per šią valandą moksleiviai kalbėjo ir apie chemiją, ekologiją, prisiminė, kaip gamtos tarša kenkia gyvūnijai, ypač paukščiams. Mąstė, kaip iš vandens telkinio surinkti chemikalus. Prireikė ir kūrybiškų inžinerinių žinių sugalvojant, kokiu būdu kiaušinį pamerkti į vandenį“, – sakė vadovė.
Ji tęsė, kad mokykloje moksleiviai mokosi teorijos, o STEAM centre ją taikydami atlieka įdomius eksperimentus ir lavina įgūdžius.
Praėjusių metų pabaigoje Panevėžyje atidarytas centras – toks šalyje septintas. Pavadinimas sudarytas iš pirmų angliškų raidžių ir reiškia: mokslas, technologijos, inžinerija, menai, matematika.
Kodėl pavadinimas nelietuviškas? To paklausta, V.Šiaučiūnė sakė, kad dėl tokio angliško trumpinio susitarta visame pasaulyje.
Atlieka dirbtinio inksto dializę
Moksleiviai ne tik iš mūsų apskrities, bet ir iš kitų šalies mokyklų į STEAM centrą atvyksta daryti bandymų bei eksperimentų, trunkančių 3 valandas.
Vieni įdomiausių – chemijos ir biologijos laboratorijoje pasigaminti dirbtinį inkstą ir atlikti jo dializę. Arba fizikos ir inžinerijos laboratorijoje nagrinėti reiškinį, kaip susidaro vaivorykštė, jos spalvos.
Pastarosios laboratorijos metodininkas Algirdas Veversis aiškino, kad mokykloje apie radiaciją moksleiviai mokosi teoriją, o centre su specialiais prietaisais įsitikina, kad mus nuolat veikia nedidelės ir nekenksmingos dozės. Mes tiesiog to nejaučiame.
Pašnekovui gražiausias eksperimentas – spektrometrinė karuselė, kai skirtingos dujos, veikiamos elektros srovės, šviečia vis kitokia spalva.
„Visi bandymai įdomūs, jei suvoki, ką darai. Fizikos dėsniai – aplink mus, tik reikia juos pastebėti“, – tikino.
Kai L.Janušauskienė paaiškino, kaip marginti kiaušinius, moksleiviai ėmėsi darbo. 
A.Veversis aiškino, kad visi eksperimentai yra įdomūs, tik reikia suvokti, ką darai.
Iš detalių ir laidelių – daiktas
Robotikos ir informacinių technologijų laboratorijos metodininkė Lina Tamošiūnaitė pasakojo, kad moksleiviams viena įdomiausių užduočių – suprogramuoti robotuką. Bet tai padaryti ne bet kaip, o kad jis nuvyktų į siuntų tarnybą, praneštų jau atvykęs ir siuntą nugabentų į galutinį tašką.
Kad robotukas neišklystų iš labirinto, moksleiviai turi tiksliai apskaičiuoti greitį, trajektoriją, kiek kartų apsisuks robotuko ratas, įveikdamas reikiamą atstumą.
Korespondentei susimąsčius, kad vargu ar pavyktų, L.Tamošiūnaitė šypsojosi. Juk tam skiriama ne pora minučių, o beveik 3 valandos įtempto darbo. Rezultatas būna džiuginantis, nes kiekvienam pavyksta.
Moksleiviai lieka sužavėti įsitikinę, kad reikia turėti tik tam tikrų žinių ir paprastų detalių, daug laidelių – ir pagaminsi daiktą, pavyzdžiui, dujų detektorių.
„Būna mokinių, kurie per pamokas ant suolo miega, nes teorija jiems nuobodi, o kartais gal ir per sunki. O čia dirbdami jie mato, sekasi ar ne, mąsto, kas nepavyko, kodėl neveikia“, – tęsė pašnekovė.
Atvyksta keliems užsiėmimams
V.Šiaučiūnė aiškino, kad moksleiviai kviečiami arba į 3 valandų trukmės pamokas, arba į valandą trunkančius labiau atraktyvius užsiėmimus, kaip, pavyzdžiui, kiaušinių marginimas.
Ji pripažino, kad ne visi moksleiviai perpranta eksperimento eigą ar rezultatą, bet suvokimas vis vien plečiasi. O tai skatina toliau ir giliau domėtis.
Nuo Panevėžio atokiau esančių mokyklų mokiniai atvyksta ir keliems užsiėmimams tą pačią dieną.
Ar lankytojų užtenka? To paklausta vadovė tvirtino, kad kovo mėnesio, balandžio pradžios grafikas net braškėjo. Daugiau priimti buvo neįmanoma.
Veiklų grafikas skelbiamas Švietimo centro internetinėje svetainėje.
Atskiras darbas – su mokyklų mokytojais. Centro darbuotojai juos iš anksto supažindina su bandymams naudojama STEAM centro įranga, kad kartu dalyvautų atliekant eksperimentus. Mokiniai turi atvykti dažniausiai jau supažindinti ir su teorija.
Vaikinai labai kruopščiai matavo vandens temperatūrą, pilstė nagų laką ir dažė kiaušinius. 
Skanavo pomidorą ir žirnius
Lankantis STEAM centre į akis krenta hidroponinis šiltnamis su augalais. Pomidoras auga vazone, bet užmezgęs raudonų vaisių.
V.Šiaučiūnė sakė, kad tai „Roquette Amilina“ įmonės dovana, į centrą atkeliavusi netgi pirmiau darbuotojų.
„Tyrinėjame, ar augalai geriau auga dirvožemyje, ar vandenyje su cirkuliuojančiu tam tikru trąšų kiekiu“, – paaiškino.
Nustebus, argi taip – vandenyje, be dirvožemio – pomidorai auginami Ispanijoje, pašnekovė juokėsi, kad jų šiltnamio nėra ko lyginti su Ispanijos plantacijomis. Bet esmė ta pati.
Darbuotojai pirmą hidroponinio šiltnamio derlių jau ragavo. Tai buvo pomidoriukas ir 4 žirniai.
„Mes aštuoniese ragavome po pusę žirnio ir pomidorą. Skonis labai geras, saldus“, – šypsojosi.
Būta ir eksperimentinių nesėkmių, nes iš pradžių centras neturėjo burbuliatoriaus, todėl augalų šaknys negavo deguonies ir ėmė vysti. Darbuotojai išsiaiškino, kad ir trąšos turi būti ne bet kokios, o skirtos hidroponikai.
Ir lempa per stipriai švietė, augalams tai nepatiko.
„Bet dabar jau antras derlius auga“, – šypsojosi.
V.Šiaučiūnė tikisi, kad nuo ateinančio rugsėjo jų centre veiks būreliai ir moksleiviai bus nuolatiniai lankytojai. Veikiausiai kuri nors grupė rūpinsis augalais šiame šiltnamyje.
panskliautas.lt Projektas „Ateitis dabar„
