Bėgimas iš pamokų vaikui – kasdienybė. Ką daryti?

Skambučiui dar nenuskambėjus, norą užsimesti kuprinę ant pečių ir pabėgti iš pamokų yra pajutęs ne vienas. Kai kurie kartais galbūt taip net ir pasielgia. Ar bėgimas iš pamokų gali tapti rimta problema bei kaip ją spręsti, pataria Vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas.

Vienas kartas – tik išdaiga, o keli – jau problema?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas tikina, kad dėl vienos praleistos pamokos nerimauti nereikia: „Juk visi suprantame, kad vaikystė, paauglystė yra tas laikas, kai norisi krėsti išdaigas, o draugų įtaka priimamiems sprendimams – didžiulė.“ Tačiau net jei vaikas praleido vieną pamoką ir daugiau situacija nepasikartojo, svarbu su vaiku pasikalbėti ir išsiaiškinti pabėgimo priežastis. Mat net ir viena praleista pamoka jau gali signalizuoti apie ateityje laukiančias didesnes problemas.

Tad D. Aidukas ragina šeimas ir specialistus neprarasti budrumo, domėtis vaiko gyvenimu, o pastebėjus, kad vaikas bėga iš pamokų, nepriimti to kaip normalaus ir tarsi savaime suprantamo dalyko. „Stebėti, ar situacija nesikartoja, būtina. Mat vienas kartas – tik išdaiga, o du ar daugiau jau signalizuoja, kad vaikas gali turėti priežasčių, kodėl mokykloje būti nenori“, – pabrėžia pašnekovas.

Kodėl kai kuriems bėgimas iš pamokų tampa tradicija?

Vaiko teisių gynėjas atkreipia dėmesį, kad kai vaikas sistemingai praleidžia pamokas arba visiškai nustoja eiti į mokyklą, neretai tai būna pasekmė kitų paauglio sunkumų: „Labai svarbu atsiminti, kad paauglystė susijusi tiek su fizine, tiek socialine, tiek ir emocine vaiko branda. Todėl šis amžiaus tarpsnis – itin jautrus vaikui. Būtent tuo metu jaunuoliui iškyla tapatumo klausimai, formuojasi ir pagrindinės vertybės bei elgesio normos, jis palaipsniui atsiskiria nuo tėvų, stiprėja draugų įtaka “

Todėl, anot D. Aiduko, priežasčių, dėl ko vaikas nebenori eiti į mokyklą gali būti įvairių, o dažniausios ir labiausiai tikėtinos yra trys: „Arba nesutarimai su mokytojais, arba konfliktai su bendraamžiais, patyčios, arba maišto forma prieš šeimos narius.“

Baugina tėvų pyktis

Neretai pasielgęs netinkamai, vaikas baiminasi apie tai prisipažinti tėvams, nes žino, kad pasielgė netinkamai. Tad Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tai, kaip sureaguosite į žinią, kad jūsų vaikas praleidinėja pamokas, padės pagrindą tolesniam pokalbiui.  Vaiko teisių gynėjas D. Aidukas siūlo: „Ieškokite pozityvių auklėjimo priemonių, kalbėkite ramiai ir venkite negatyvo. Vaikas neabejotinai supranta, kad elgėsi negerai, o dar didesnio emocinio krūvio jam nereikia.“

Vaiko teisių gynėjas pataria tėvams nepalikti vaiko vieno su jo problemomis, net jei suaugusiam žmogui jos atrodo nerimtos. „Svarbu reaguoti į vaiko situaciją, vaiko rodomus ženklus, nes jis, pajutęs, kad nesulaukė reikiamo dėmesio, pajutęs neigiamą požiūrį į jo veiksmus, gali to supratimo ir pagalbos ieškoti kitur. Tokiais atvejais pasitaiko, kad vaikai supratimo ieško netinkamose kompanijose, galbūt pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, alkoholį“, – pastebi pašnekovas.

Anos specialisto, tėvų tikslas – sukurti saugią ir ramią erdvę pokalbiui ir tiesiog paprašyti vaiko atvirumo atsakant, kodėl jis pasirinko bėgti iš pamokų. Tačiau šeimoje išeities neradus, pašnekovas ragina nenuleisti rankų. Esą kartais tam, kad vaiko sunkumai būtų pastebėti kuo anksčiau, vien tėvų įsikišimo nepakanka. Juolab, kiekvienas vaikas individualus ir ne visi gali lengvai dalintis savo mintimis ir išgyvenimais net ir su artimiausiais šeimos nariais.

Tad D. Aidukas pataria nesibaiminti ir, reikalui esant kreiptis į terapeutus. Mat tokie specialistai, gali lengviau prakalbinti vaiką, padėti jam išsiaiškinti ir išspręsti problemą, dėl kurios jis panoro bėgti iš mokyklos.

Tėvams prireiks kantrybės

Tiesa, jei pamokų praleidinėjimas buvo tapęs itin dažnas, spausti vaiko kaip mat grįžti atgal į mokyklą, nepatariama. Mat iki tol, kol vaikas psichologiškai išties bus pasirengęs sugrįžti į mokyklą, gali prireikti laiko ir specialistų pagalbos: „Kone garantuotai galiu pasakyti, kad gali prireikti kompleksinės pagalbos. Štai pavyzdžiui, kai kurios šeimos terapijos programos trunka ne mažiau kaip pusę metų, sudėtingesniais atvejais gali būti pratęstos ir iki 8 mėnesių. Todėl, jeigu vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos, rekomenduojame į ugdymo procesą grįžti palaipsniui.“

Žinoma, tėvų vaidmuo niekur nedingsta ir atsakomybė kurti saugią aplinką vaikui lieka: „Pasistenkime, kad jaunuolis jaustųsi saugus ir žinotų, kad nebus teisiamas, kaltinamas už savo patiriamas emocijas“, – sako D. Aidukas.