Šalia Minsko esančiuose Raubičiuose prasidėjęs Europos biatlono čempionatas Lietuvai jau pirmą pirmenybių dieną atnešė istorinį rezultatą. Vyrų 20 km asmeninėse lenktynėse į neregėtas aukštumas pakilo Karolis Dombrovskis – 27-erių biatlonininkas tris šaudymo ruožus įveikė be klaidų, paskutinėje „uždirbo“ dvi baudos minutes, tačiau iškovojo aukštą šeštą vietą tarp 104 dalyvių.
Maža to, į šias Europos pirmenybės sugužėjo kaip niekada daug biatlono elito atstovų: už mūsiškio nugaros liko 2014-2015 metų sezono planetos taurės mažąjį gaublį asmeninėse lenktynėse iškovojęs ukrainietis Sergejus Semionovas, olimpiniai čempionai rusas Dmitrijus Malyško ir švedas Sebastianas Samuelssonas bei dukart Europos čempionas latvis Andrejus Rastorgujevas.
„Gėlių ceremonijos metu reikėjo tramdyti ašaras“, – prisipažino K.Dombrovskis, kuriam šeštoji pozicija Europos čempionate tapo svarbiausiu karjeros pasiekimu.
Gėlių ceremonijos metu reikėjo tramdyti ašaras
Šį sezoną Lietuvos biatlonininkas iškovojo ir pirmus pasaulio taurės varžybų įskaitinius taškus, kada Slovėnijoje vykusiose asmeninėse lenktynėse užėmė 25 vietą.
– Šešta vieta Europos čempionate – ar tai viršijo visus jūsų lūkesčius? – biathlonltu.com paklausė K.Dombrovskio.
– Prieš čempionatą negalvojau apie jokias vietas, nors jaučiausi kaip niekada gerai fiziškai. Įtampos nebuvo, nes pasiruošimas Austrijoje praėjo puikiai – turėjau išsikėlęs daug užduočių ir beveik su visomis pavyko susitvarkyti. Į čempionatą atvykau žinodamas, kad esu gerai pasiruošęs, tiesiog norėjau viską perkelti į varžybas.
Iki ketvirto šaudymo viskas pavyko beveik idealiai, nors sąlygos buvo tikrai sudėtingos. Pliusinė temperatūra, tad trasa minkšta, šlapia, nors ir greita. Pakilimai buvo minkšti, todėl vietomis reikėjo kelti kojas. Džiaugiuosi, kad pirmus tris šaudymus atlikau be klaidų, o dėl paskutinio atsakymo neturiu.
– Idealiai pradėjote varžybas, trys serijos – trys nuliai. Ar tada mintys sukosi apie medalį?
– Minčių apie medalį tikrai nebuvo. Paskutiniame rate buvau užsirūgštinęs ir negalvojau apie jokį rezultatą, tik apie šliuožimą. Nežinau, kodėl buvau šimtu procentu įsitikinęs, kad ketvirtame šaudyme viskas bus gerai… Nepataikiau tikrai ne dėl to, kad būčiau galvojęs apie medalį, bet kažkas atsitiko. Galbūt buvau pernelyg atsipalaidavęs.
– Startavote aštuntas, o dalyvių – daugiau nei šimtas. Apie kokią poziciją galvojote iškart po finišo? Neatrodė, kad aukšta vieta nuplaukė sulig ketvirta šaudykla?
– Finišavau ketvirtas ir labai pykau ant savęs dėl paskutinio šaudymo. Žinojau, kad galėjau būti labai aukštai ir tikrai nesitikėjau, kad per 40-50 minučių mane aplenks tik du dalyviai ir išliksiu tarp šešių stipriausių. Po varžybų nuėjau prasivažinėti ir labai nestebėjau, kaip viskas klostosi. Kai grįžau, buvo likę tik apie 15 dalyvių, iš kurių tik vienas norvegas dar galėjo teoriškai mane nustumti.
Kai sužinojau, kad likau šeštas, be galo apsidžiaugiau. Per gėlių ceremoniją net buvo momentų, kada turėjau tramdyti ašaras – jausmas buvo tikrai išskirtinis.
– Nevykote į pasaulio taurės etapus Kanadoje ir JAV. Ar galima sakyti, kad tas sprendimas šimtu procentu pasiteisino?
– Tie, kas vyko į Ameriką, praleido asmenines varžybas. Nesiųsti manęs už Atlanto buvo trenerių sprendimas, bet giliai širdyje ir pats to norėjau. Bet jei būtų siuntę ir mane, nebūčiau priešinęsis ir vykčiau. Kadangi nevykau, galėjau susikoncentruoti ties pasiruošimu Europos čempionatui ir tai turėjo įtakos geram rezultatui. Jei būčiau vykęs į Ameriką, nebūčiau startavęs asmeninėse varžybose, o tada nebūtų ir šios vietos.
– Šį sezoną dalyvavote dviejose asmeninėse lenktynėse – pasaulio taurėje iškovoti pirmi taškai karjeroje, o Europos čempionate – šešta vieta. Ar keliate sau aukštus tikslus šioje rungtyje ir po dviejų savaičių pasaulio čempionate Švedijoje?
– Apie pasaulio čempionatą dar negalvoju, bet asmeninė rungtis, nors ji ir labai sunki, yra mano rungtis. Pasaulio čempionate bandysiu parodyti maksimumą, ką moku geriausiai, bet kol kas norėčiau baigti Europos čempionatą ir sėkmingai pasirodyti čia.
