Braškėms šiemet kenkė šalnos, sausra, lietus, todėl derlius mažesnis ir brangesnis

Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai. 

Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą. 

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad dėl pavasario šalnų ūkiai neteko pirmųjų žiedų, iš kurių būna pačios didžiausios uogos. 

„Tas, kas turi tunelines priedangas, šiltnamius, apsisaugojo, bet tie, kurių braškynai laukuose, nedengtos, jiems buvo blogai. Kas turi laistymo sistemas, galėjo laistyti ir turėti gerą derlių, nes buvo pakankamai saulėtų ir šiltų dienų, bet tas, kas neturėjo laistymo sistemų, buvo bėda“, – teigė T. Gurskas.

Anot jo, po atviru dangumi augintų braškių derliaus nuėmimas įpusėjo, o kai kur persirito „link pabaigtuvių“.

„Bet šiemet kaina nekrinta. Tie 5-5,5 euro stovi ir žemiau neturėtų kristi. Pernai, užpernai tokiu metu krisdavo iki 2,5-3 eurų“, – pridūrė Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.

T. Gursko teigimu, šiemet nebus galimybės prisivirti pigių uogienių iš lietuviškų braškių. 

Jam pritaria ir septynerius metus braškes auginantis kaunietis Audrius Jurevičius – ūkininko teigimu, mieste lietuviškų braškių rasti jau sunku: „Derliaus nėra, ūkininkai neturi uogų“.

Apie 1,5 ha ūkio Kaune savininkas prognozuoja, kad dėl gamtinių sąlygų šiemet neteks apie 30-40 proc. derliaus, nes, pasak jo, šiemet „sukrito visos, kokios tik yra, gamtinės aplinkybės“ – šalnos, dideli temperatūrų skirtumai dieną ir naktį, sausra, tropinė birželio antroji pusė. 

„Po liūčių vieną, apie 80 ha, lauką dėl puvinių ir antraknozės, kuri plinta dėl dušnumo, uždarėm nebaigę skinti, o tik įpusėję – uogos nebetenka prekinės išvaizdos, per dieną sugenda“, – tvirtino desertinių braškių augintojas. 

Dabar, sezonui perkopus į antrą pusę, A. Jurevičius parduoda uogas apie 20 proc. brangiau nei pernai – po 5-5,5 euro ir nemano, kad kaina kris. Pigiau – už 2,5-3 eurus galima prisikinti pačiam atvykus į laukus.

5 ha braškyną prie Rudaminos Vilniaus rajone turintis Augustas Piliponis BNS teigė uogas pradėjęs skinti neseniai, nes visos lysvės yra po atviru dangumi. 

Pasak 2020 metais pirmą derlių nuskynusio „Uogų fermos” savininko, derlius šiemet bus apie 20 proc. mažesnis nei įprastai.

„Jeigu piko metu praėjusiais metais ar užpernai iš lysvės rinkome aštuonias dėžes uogų, šiemet – maksimum šešias“, – BNS teigė jis.

Tačiau A. Piliponis pripažįsta, kad šių metų derlius gali būti pats didžiausias per pastaruosius trejus metus. Ūkininko teigimu, sausra plantacijai buvo naudinga: „Uogos buvo gražios ir sveikos, be jokių puvinių, bet kai nulijo ir porą dienų pabuvo drėgnesni orai, uogos pradėjo gesti“.

Braškių augintojas pabrėžė, kad labiausiai juntamas sausros padarinys – nemažai ūkių vienu metu sunoko ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės. Tačiau, anot jo, kainos panašios, kaip praėjusiais metais. 

„Rinka darosi užsipildžiusi. Tai turi įtakos ir kainai. Kainos pavažiavusios iki 3,5-4 eurų už kilogramą, o šalia graikiškos ar lenkiškos gali būti ir už 2,5 euro“, – teigė jis.  

„Rinka buvo užversta graikiškomis braškėmis, dabar jau lenkiškomis. Žmonės buvo pagavę inerciją jas pirkti, bet jau dairosi ir lietuviškų“, – pridūrė A. Piliponis. 

20 arų braškių plantaciją beveik 10 metų netoli Rumšiškių turinti Stefa Narbutaitienė BNS teigė šiemet uogomis neprekiaujanti, skinasi tik savo reikmėms – gamtinės ir rinkos sąlygos verčia atsisakyti braškių auginimo. 

„Neužderėjo derlius. Šiemet viskas nušalo. O kai pirmąsias prisirpusias uogas galima šiek tiek brangiau parduoti, jos neperkamos, nes graibstomos pigesnės graikiškos, lenkiškos. Jos atima iš mūsų pirmąjį derlių“, – BNS teigė S. Narbutaitienė.