Būsimieji abiturientai džiaugiasi galimybe dirbti

Anykščių jaunimas vasarą linkęs ne atostogauti, o dirbti – vieni renkasi darbus parduotuvėse, kiti – tokiose rimtose įstaigose kaip bankas. Būsimi Jono Biliūno gimnazijos abiturientai jaučiasi laimingi turėdami galimybę užsidirbti, bei įgyti darbo patirties.

Burbiškio dvaras tapo antraisiais namais

Septyniolikmetė anykštėnė Ieva Merkevičiūtė du mėnesius savo vasaros paskyrė darbui Burbiškio dvare. „Esu pagalbinė darbuotoja, vadinasi dirbu beveik viską – plaunu grindis, padedu virtuvėje, pora kartų vedžiau ekskursijas po dvarą.“ – pasakojo būsima dvyliktokė. Mergina dvare dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio, bet dirbant praleistos vasaros nesigaili: ,,Norėjau nuveikti ką nors naudingo. Be to, didžioji dalis mano amžiaus vaikų dirba.“

„Ilgai zyziau mamai, kad ji padėtų susirasti man darbą. Praėjusią vasarą kreipiausi į Darbo biržą, tačiau jie pirmenybę teikia paaugliams, kuriems sunku išgyventi. Šį birželį mama atsitiktinai sužinojo, jog Burbiškio dvaras ieško darbuotojų – ten paskambinau jau kitą dieną ir gavau darbą“, – „Anykštai“ pasakojo I. Merkevičiūtė.

„Prie dvaro prisirišau, nebegaliu be jo. Mama juokiasi, kad grįžusi namo kalbu tik apie darbą.“ – juokavo mergina.

Ieva Džiaugiasi, kad darbo vietos aplinka yra maloni ir skatinanti norą ten būti: „Dvaro aplinka labai inteligentiška, ten lankosi protingi žmonės, nevyksta jokių muštynių, nekyla kavinėms būdingų barnių.“

Be to dvare yra ir visokių gyvūnų. Antrajame dvaro aukšte gyvena katė Sofija, o bare – papūga vardu Erelis: „Neseniai su Ereliu pasikalbėjome – aš pasakiau, kad nesuprantu, ką jis šneka, o paukštis atsakė: „Na kaip gi?“. I. Merkevičiūtė sakė, kad darbe neatsibosta ne tik dėl Erelio, bet ir todėl, jog nėra rutinos – pagalbinės darbininkės pareigos būna labai įvairios.

Paklausta, ar nesigaili laiko, kurio negali praleisti su draugais, būsima abiturientė sakė: ,,Žinoma, laiko draugams lieka mažiau, dirbu penkias dienas per savaitę, kartais jie skundžiasi, kodėl neturiu kada su jais susitikti, tačiau džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti, įgyti patirties“. Beje, ir uždirbti pinigai Ievai nėra svarbiausias dalykas – ji sakė dar nežinanti, kam išleis savo atlyginimą.

Lankstus teisėjo grafikas suteikia galimybę pasidžiaugti vasara

Anykštėnas, krepšinio teisėjas/statistas, Algirdas Kalinovas dirba visus metus, nesvarbu ar vasaros atostogos, ar vyksta mokslo metai.

Būsimas abiturientas sakė, jog dirba ne tik dėl užmokesčio, o darbas sporto aikštelėje jam tiesiog patinka: „Nežinau ar galėčiau diena iš dienos daryti tą patį nuo ryto iki vakaro. O teisėjo grafikas lankstus – vienos varžybos su pasiruošimu joms užtrunka apie 3 valandas, todėl turiu nemažai laisvo laiko“ . Tačiau dėl neaiškaus varžybų grafiko jaunuoliui dažnai tenka keisti savo planus: „Praėjusią savaitę ketinau važiuoti į Vilnių, bet paaiškėjo, jog vyks kelios varžybos, dėl to kelionę atidėjau.“. Paklaustas koks jo darbo valandų vidurkis per mėnesį, krepšinio teisėjas į klausimą negalėjo atsakyti tiksliai: „Šį darbą sunku „įstatyti“ į rėmus, štai, pavyzdžiui, birželio mėnesį visai nedirbau, o per dvi liepos mėnesio savaites dirbsiu šešiose varžybose.“

„Net ir teisėjaudamas turiu laiko būti su draugais – vienas per varžybas sėdi šalia manęs… Na, o kiti dažnai stebi varžybas iš tribūnų. Per pertraukas kartais patys pažaidžiame krepšinį, kur nors kartu einame po varžybų.“ – apie tai, ar darbas netrukdo leisti laiką su bendraamžiais, sakė savo ateitį su krepšiniu siejantis vienas geriausių J. Biliūno gimnazijos moksleivių A. Kalinovas.

„Krepšinio teisėjo/statisto darbas perspektyvus, gali daug ko pasiekti, jei stengsiesi. Be to šį darbą galima derinti ir su nuolatiniu. Visą laiką dirbti teisėju nepatarčiau, praėjus kuriam laikui atsiranda psichologinė įtampa, kurią lemia aršiai žaidžiančios komandos. Jei komanda draugiška, jų sirgaliai ramūs, net ir į mano padarytas klaidas jie reaguoja ramiai, o štai kai kurie yra linkę ginčytis, pyktis.“ – pasakojo jau kelis metus krepšinio teisėju dirbantis vaikinas.

Uždirbtos algos moksleivis sakė netaupantis: „Alga nėra tokia didelė, kad galėčiau ją taupyti rimtesniam pirkiniui, todėl dažniausiai pinigus išleidžiu smulkioms reikmėms.“

Kitą vasarą A. Kalinovas svarsto ieškotis nuolatinio darbo, tačiau dar nėra garantuotas ar šis planas pavyks, dėl artėjančių brandos egzaminų.

Kasininkės darbas sunkus, bet gerai apmokamas

Būsima abiturientė Estera Asačiovaitė 2 mėnesius savo vasaros paskyrė darbui parduotuvėje „Norfa“. Mergina sakė, kad darbą jai pasiūlė prekybos centro direktorė, taip pat vasarą praleisti naudingai paskatino ir toje pačioje darbovietėje dirbanti mama. „Pradėti dirbti būtų buvę tikrai baisu, jei čia pat nedirbtų ir mano mama. Su ja jaučiuosi daug tvirčiau“- sakė aštuoniolikmetė.

Mergina sakė, kad darbas parduotuvėje sunkus, per liepos mėnesį ji turėtų išdirbti net 80 valandų, tačiau dirbant sparčiai,  galima papildyti santaupas moksleiviui nemaža suma.  Trumpą laiką parduotuvėje dirbančius kasininkus, pasak E. Asačiovaitės, prekybos centras samdo kaip pakaitą atostogauti einantiems darbuotojams.

Mergina pasakojo, kad nors ir praranda didžiąją dalį atostogų, džiaugiasi galėdama taupyti pinigus ateičiai: „Visada geriau jautiesi turėdamas savų pinigų“.