Buvusiai Utenos socialinės globos namų buhalterei – kaltinimai padarius žalos daugiau nei už 50 000 eurų

Biudžetinės įstaigos – Utenos socialinės globos namų (toliau – Utenos SGN), buhalterė bus teisiama dėl darbovietės turto pasisavinimo, iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Skaičiuojama, kad buvusi buhalterė galėjo padaryti daugiau nei 53 tūkst. eurų žalos.
Ikiteisminį tyrimą atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamoji, pirkdama įvairias prekes biudžetinės įstaigos vardu ir už jas apmokėdama iš Utenos SGN banko sąskaitos, pirkinius panaudojo savo reikmėms, taip pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršijo 22 tūkst. eurų.
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tuometinė buhalterė, turėdama teisę prisijungti prie Utenos SGN sąskaitų ir atlikti pavedimus, tyčia iššvaistė jai patikėtą darbovietės didelės vertės turtą, padarydama žalos, viršijančios 30 tūkst. eurų.
Įtariama, kad moteris į biudžetinės įstaigos apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, neužregistravo jų apskaitos registruose. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Utenos SGN veiklos, turto, įsipareigojimų bei struktūros nuo 2019 iki 2023 metų.
Buvusi buhalterė taip pat kaltinama LR Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymų nevykdymu, nes, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama viešajame juridiniame asmenyje – biudžetinėje įstaigoje, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, pasisavindama ir iššvaistydama valstybei priklausantį turtą, taip diskredituodama valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei žalos atlyginimą, kaltinamosios turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras K. Greiciūnas, surašęs kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už didelės vertės turto iššvaistymą griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių, už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už piktnaudžiavimą valstybės tarnyba, siekiant turtinės naudos, numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.