Viena Čekijos įmonė Europos Komisijai apskundė Lietuvą, kad ši taikanti neproporcingas reguliavimo priemones vartojimo kreditų srityje ir netinkamai perkelianti Europos Sąjungos (ES) direktyvos normas dėl vartojimo kreditų vidaus rinkos stiprinimo. Skunde teigiama, kad Lietuva netinkamai įgyvendina direktyvos dėl vartojimo kreditų tikslus ir nuostatas bei nustato perteklinius reguliavimus. Akcentuojama, jog Lietuvos VKĮ taikomi diskriminuojantys reikalavimai pažeidžia pamatinį ES laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą.
Skundas motyvuojamas tuo, kad kai kurie teisės aktai prieštarauja ES Direktyvos nuostatoms ir sukuria perteklinių reikalavimų, kurių kitos ES šalys netaiko, taip diskriminuojant kitose šalyse registruotus vartojimo kreditų paslaugų tiekėjus. Taip susidaro situacija, kai teisėtai tiek pagal ES, tiek pagal Čekijos teisės aktus įsteigtai ir veikiančiai bendrovei sudaromi kliuviniai vykdyti veiklą visoje ES, kas prieštarauja ES pamatiniam laisvam prekių ir paslaugų judėjimo principui bei įsisteigimo laisvei.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Kreditavimo santykių instituto eksperto, advokato Pauliaus Astromskio, pertekliniai reikalavimai skunde minimi keli. Pavyzdžiui, Lietuvos banko taikomi atsakingo skolinimo nuostatai, pagal kuriuos taikoma vadinamoji „40 proc. taisyklė”, kai gyventojų paskolos negali viršyti 40 proc. pajamų – šios priemonės nėra numatyta direktyvoje. Skundžiama taip pat ir tai, kad Lietuvos teisės aktai paneigia nuotolinio skolinimosi galimybę, kadangi Vyriausybės nutarimu nustatomas įpareigojimas fiziškai patikrinti asmens dokumentus, direktyva to nereikalauja. Trečias (bet ne paskutinis) esminis skundo aspektas – direktyva nenumato pareigos subjektams, teisėtai registruotiems ir vykdantiems kredito veiklą vienoje Bendrijos valstybėje narėje, atskirai registruotis kitoje valstybėje narėje, tuo tarpu pagal Lietuvos teisės aktus tas yra privaloma.
„Bendras teisės principas yra tas, kad visais atvejais, net ir reguliuojant su vartotojų teisių apsauga susijusias sritis, valstybių narių nustatyti papildomi apribojimai turi atitikti proporcingumo ir nediskriminavimo sąlygas bei negali apsunkinti vartotojų teisių naudotis šiomis paslaugomis – tai yra Lietuvos valstybė turės įrodyti, kad taikomos priemonės yra proporcingos tai žalai, kuri šiais ribojimais daroma Bendrijos vidaus prekybai”, – sakė P. Astromskis.
Čekijos įmonės skunde reziumuojama, jog tokios taikomos priemonės mažina konkurenciją vartojimo kreditų srityje ir apskritai siekia eliminuoti mažųjų vartojimo kreditų teikimo rinką Lietuvoje, taip sudarant prielaidas vartotojams sunkiau gauti mažuosius vartojimo kreditus.
Pasak P.Astromskio, Direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kreditų yra siekiama dviejų tikslų: aukšto vartotojų apsaugos lygio ir tarpvalstybinės vartojimo kreditų vidaus rinkos stiprinimo.
