
Vakcinacija nuo koronaviruso vis dar kursto gyventojų aistras. Visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas – vieni skiepų laukia, kiti skiepytis net negalvoja. Nepaisant visų skeptiškų nuomonių, žmonėms jau iš anksto duodama suprasti, kad nepasiskiepijusiems bus sudėtinga ne tik keliauti po pasaulį, bet net ir dirbti mokyklose, biuruose ir kitose darbovietėse, kuriose būtinas kontaktas su kitais žmonėmis.
„Anykšta“ pašnekovų teiravosi, ką jie mano apie vakcinaciją, galimybes žmonėms patiems apsispręsti dėl skiepų, taip pat klausė, kaip kasdieninės diskusijos šia tema paveikė jų nuostatas ir įstikinimus šiuo klausimu.
Julius JAKUBĖNAS, Anykščių kultūros centro režisierius:
Labai stengiuosi šia tema nesidomėti, nes kuo daugiau žiūri televizijos žinias, skaitai žiniasklaidą, kuo labiau giliniesi, atsiranda vis mažiau noro gyventi. Tos temos jau į nelogiškas diskusijas „išsivarčiusios”.
Mano manymu, yra nelogiška abejoti mokslininkų padarytais sprendimo būdais pandemijai, kuri yra apėmusi ne tik Anykščių kraštą, bet ir visa pasaulį, stabdyti.Čia juk ne Kavarsko gripas, nuo kurio nenori skiepytis Mačionių moterys.
Kas mūsų klausė, kai skiepijo, vaikystėje? Kiekvienas turime tą randelį ant peties. Net nepamenu, nuo ko skiepijo, bet žinau, kad nuo kažko svarbaus.
Nėra jokių tyrimų, kiek procentų žmonių Anykščių rajone nori skiepytis, o kiek – ne. Oficialių duomenų nėra. Tik prielaidos. Kažkas kažkur už kampo pakalbėjo „gal aš noriu, gal nenoriu”. Jeigu toks nenoras, tada tegul būna skelbiamas referendumas šia tema, užsidarome sienas, užsidedame muitus ir nieko neįsileiskime į savo šalį, nes mes nenorime skiepytis.
Net nežinau, kokios ten yra vakcinos. Viena tik galiu pasakyti – kai ateis mano eilė skiepytis, tai aš padarysiu.
Prieš metus dar galėjome ginčytis dėl to, ar koronavirusas yra burbulas ir panašiai. Bet kai pradėjo mirti žmonės iš artimos aplinkos, aš taip pat tokių turiu, esu vienareikšmiai už skiepus.