Gyventojus kone kiekvieną dieną pasiekia naujienos apie kylančias kainas. Nuo šių metų liepos elektra daugumai vartotojų pabrango vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Brangsta ir centralizuotai tiekiama šiluma – UAB „Anykščių šiluma“ vartotojams už šildymą teks mokėti vidutiniškai 35 proc. daugiau. Kaip „ant mielių“ degalinėse kyla ir kuro kainos…
„Anykšta“ teiravosi pašnekovų, kaip jie reaguoja į spartų kainų kilimą, klausė, kokius jie mato šalies valdančiųjų sprendimus ( jei tokius apskritai mato), kad kainų augimas būtų sustabdytas.
Ričardas SARGŪNAS, Anykščių rajono tarybos narys (Darbo partija):
– Čia labai jau globalinis klausimas. Visame pasaulyje kyla kainos. Man labai būtų įdomu gauti išsamią išklotinę, iš ko Lietuvoje susideda energetikos kainos. Yra toks VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje. Reikėjo išlaikyti terminalus ir visa kita. Jei to VIAP kainos neribotai paslapčia auginamos, tai tada auga elektros tarifai.
Kitas dalykas – kai buvo per Baltijos jūrą tiesiamas elektros kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, tai visi pamename, kaip aukštieji politikai, ministrai ir prezidentė kalbėjo, kad ženkliai atpigs elektra. Kokį turime faktą?
Nesakyčiau, kad čia politika, tiesiog gražiai „žaidžiama“ energetiniais dalykais.
Imkime centralizuotą šildymą Vilniuje. Buvo giriamasi, kaip sostinė šildoma biokuru. 65 proc. „čipsų“ Vilnius gaudavo iš Baltarusijos, pagrasino šiai šaliai ir dabar pasiliko „ant dujų“. Kainos išaugo daugiau nei per pusę. Nerenovuotų namų gyventojai kainų šuolį pajus.
Einame link energijos rinkos liberalizavimo. Gal vienas ar kitas elektros tiekėjas yra ir rimtesnis, bet čia „perku – parduodu“. Pasirodymas prieš Europą ir toks spekuliacinis mechanizmas. Elektros tiekėjai nieko negamina, neturi jokių bazių. Paprašiau tiekėjų, kad į mano kaimo kiemą ateitų tik „žalia“ energija, teiravausi, kaip jie man tą energiją užtikrins. Po kelių dienų dienų paskambino ir paaiškino, kad brangiau teks mokėti. Bet čia žaidimas, ta elektros energija ateina iš tų pačių gamintojų…
Pamenu, kai dirbau Utenos apskrities viršininko administracijoje. Vyriausybės buvo skaičiuota, kad vienu centu pakėlus elektros tarifą valstybės pajamos pakyla 100 mln. litų per metus. Čia ir kyla klausimas – kažką reikia smarkiai išlaikyti, buksuoja mūsų dujų terminalas.
Žinome, kad jeigu nors kiek pabrango elektra arba dujos, tada viskas gula ant vartotojų pečių. Matome, kad tarptautinės biržos skelbia apie pingančią naftą, o Anykščių degalinėse kuro kainos kyla kiekvieną dieną po 2 – 3 centus.
Kiek bebus keliamos pensijos ar bandoma padengti infliaciją, to niekada nepasivysi. Čia kaip bėgti prie vaivorykštės horizonto.
Didžiųjų energetikos filosofų prognozės tokios, kad pavasarį viskas normalizuosis. Bet sąvoka „normalizuosis“ dar nieko nereiškia, į kurią pusę normalizuosis. Tikiu, kad bus užsifiksuota prie vieno tarifo ir jis bus įvedamas į visą ekonomiką.
Lietuviai yra tokie žmonės, kad jie visada išgyvena – kokios bebūtų sąlygos. Žmonės taupūs, darbštūs, žiūrintys į ateitį. Tik klausimas, kaip išgyvens? Kai kalbama apie orų gyvenimą, orią senatvę, tai šias sąvokas reikia gerbti. Kai tik kalbama, o nieko nedaroma, tai jeigu taip ir toliau su energetika žaisime, kaip žmonėms gyventi, kai jų pajamos nesiekia bent minimalių išlaidų?
