Per Anykščių rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto projekto pristatymą savivaldybės paskleista žinia, kad Anykščiai dar kartą sieks prisijungti prie UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklo.
Kartą tapti šio tinklo nare Anykščių rajono savivaldybei nepavyko, tad „Anykšta” pašnekovų teiravosi, ar tikrai dar kartą būtina „brįsti į tą pačią upę” bei domėjosi, ką UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklas atneštų eiliniam Anykščių rajono gyventojui.
Rimantas VANAGAS, rašytojas:
– Yra toks literatūrinis Lietuvos žemėlapis, tačiau kad toks kiekis būtų rašytojų ir poetų iš vieno krašto ir tokio kalibro – tai yra unikalu Lietuvos mastu. O ar mes nustebintume pasaulį? Pažvelkime į Vilniaus senamiestį. Kiekvienas Europos didmiesčių senamiestis yra šiek tik kitoks, bet tų gražių senamiesčių yra labai daug. Bet Vilnių pavyko įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir Vilniaus vardas skamba.
Mes dabar daug dėmesio skiriame modernioms investicijoms – takams, bokštams, tačiau unikaliausias mūsų krašto laimėjimas yra literatūrinis paveldas. Ką mes galime pristatyti iš savo krašto, tai ši vieta yra stipriausia.
Kai aš matau, kiek kas kainuoja ir veltui išmetama – kiek yra nereikalingų ar perteklinių projektų. Pastato už 10 tūkst. eurų stiklinę būdelę ir niekas į ją neina.
Pamenu, kai nugriuvo prieš keletą metų dalis kairiojo Šventosios upės šlaito ties Gaisrininkų sala, tada atvažiavo televizija. Aš tada kalbėjau apie tai, kiek perniek nuėjo pinigų dėl gerai neparuošto projekto.Tada savivaldybės atstovas pasakė, kad tai smulkmena, čia tik 12 tūkst. Eur ir viskas bus sutvarkyta.
Kai lygini tokius dalykus, tada man atrodo, kad 5 tūkst. Eur siekiams tapti UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklo nariais yra nedideli. Mes tapę šio tinklo nariais galutinai atsistotume ant kojų, nes dabar blaškomės ties trinkelėmis, bokštais.
Rimantas VANAGAS, rašytojas:
– Yra toks literatūrinis Lietuvos žemėlapis, tačiau kad toks kiekis būtų rašytojų ir poetų iš vieno krašto ir tokio kalibro – tai yra unikalu Lietuvos mastu. O ar mes nustebintume pasaulį? Pažvelkime į Vilniaus senamiestį. Kiekvienas Europos didmiesčių senamiestis yra šiek tik kitoks, bet tų gražių senamiesčių yra labai daug. Bet Vilnių pavyko įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir Vilniaus vardas skamba.
Mes dabar daug dėmesio skiriame modernioms investicijoms – takams, bokštams, tačiau unikaliausias mūsų krašto laimėjimas yra literatūrinis paveldas. Ką mes galime pristatyti iš savo krašto, tai ši vieta yra stipriausia.
Kai aš matau, kiek kas kainuoja ir veltui išmetama – kiek yra nereikalingų ar perteklinių projektų. Pastato už 10 tūkst. eurų stiklinę būdelę ir niekas į ją neina.
Pamenu, kai nugriuvo prieš keletą metų dalis kairiojo Šventosios upės šlaito ties Gaisrininkų sala, tada atvažiavo televizija. Aš tada kalbėjau apie tai, kiek perniek nuėjo pinigų dėl gerai neparuošto projekto.Tada savivaldybės atstovas pasakė, kad tai smulkmena, čia tik 12 tūkst. Eur ir viskas bus sutvarkyta.
Kai lygini tokius dalykus, tada man atrodo, kad 5 tūkst. Eur siekiams tapti UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklo nariais yra nedideli. Mes tapę šio tinklo nariais galutinai atsistotume ant kojų, nes dabar blaškomės ties trinkelėmis, bokštais.