• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 3 birželio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Danguose ištirpęs itališkas pasaulis: „Buon giorno, Svėdasai“

Raimondas GUOBIS
2016-06-18
ANYKŠČIŲ KRAŠTO ISTORIJOS
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Svėdasai didžiausias, pasak dokumentų, daugiau nei 800 gyventojų tebeturintis, labiausiai į Šiaurę nuo Anykščių nutolęs rajono miestelis, tačiau jo istorija, matyt, labiausiai pietietiška – prancūziškais bei itališkais motyvais perpinta. Šiandien gi apie itališkuosius viražus kalbėsime. Besidairydamas po miestelio aikštę, žvelgdamas į net kelis nepriklausomybei, partizanams, miestelio pradžiai skirtus paminklus jau net neįtari, kad kadaise kalvoje prie kapinių buvusiame dvare gyveno būsimas kardinolas Jurgis Radvilas, kad jis gal ir iš Italijos į Svėdasus paviešėti atvažiuodavo. Vėliau Svėdasus valdęs itališkos kilmės grafas Marikonis miestelio centre buvo pastatęs keletą didingų mūrinių namų, kurių nė vienas iki mūsų dienų neišliko. Labiau pasisekė didingais griuvėsiais viliojančiam, aukštą bokštą vis dar iškėlusiam dvarui Beragio ežero krante, bažnyčios šventoriuje didiko pastatytai koplyčiai – mauzoliejui, kadais labai svarbių, o dabar visai menkų vieškelių kryžkelėje rymančiai koplytėlei…

 

Vis pradedam nuo varpo… Nuo varpo verkiančio, besidžiaugiančio, garbinti Dievą kviečiančio, ežero sietuvoje snaudžiančio… kaip atmintį apie ilgokai mūsų kraštą valdžiusius kunigaikščius Radvilas. Pasak legendų, jie reformatų tikėjimą suradę tapo nuožmiais katalikų persekiotojais, varpinę nugriovė, o varpą skambųjį į ežero gelmę, į didįjį Alaušo duburį, įmetė… Kartais pradedame ir nuo sulenkėjusio grafo Marikonio lūpomis ištariamo „buon giorno“. Taip taip itališkojo „gera diena“. Žvelgiame į smulkias koplyčios – mauzoliejaus bokštų viršūnėles, į mėlyną, savaitėmis lietaus neišverkiančio, šiandien be debesėlio, kaip rugpjūčio atostogų snaudulin krentančios tolimosios Italijos dangų. Itališkąją miestelio istoriją prisiminus nueiti į Svėdasų kavinę ir užsisakyti makaronų. Belaukiant, kol suvirs šis gardus itališkas skanėstas, kol Lauros šypsenų palydimas atkeliaus ant stalelio, dar paprašyti ir itališkos muzikos. Ennio Maricconi melodijų, tų egzotiškųjų, iš „Kadaise Vakaruose“ ir kitų, tuoj po 1960-ųjų populiarių vesternų…
Tuomet pasvajoti, tiesiog įsivaizduoti ir nuostabiąją istoriją prisiminti. Prisiminti kelią, kuris visuomet yra istorijos, nesustabdomos laiko tėkmės simbolis… Šalia Svėdasų visuomet buvo didi pasirinkimais ir galimybėmis kryžkelė, tikriausia Europos centro vizijos kryžkelė. Tuomet čia susibėgdavo šviesūs, dulkėti vieškeliai, kurie rudens liūtyse ir pavasario polaidyje tapdavo tamsiais, neišvažiuojamais purvakeliais. Jais iš Svėdasų iškeliavo Radvilos ir jų žmonės, valda atiteko iki šiol negirdėtam Marikoniui. Sako, kad jis buvo tikriausias italas, vienas iš karalienę Boną Sforzą – valdovo Žygimanto senojo žmoną, į Lietuvą atlydėjusių didikų. Tarnyba klostėsi sėkmingai – turto ir žemės valdų nestigo. Dar ir pareigos valstybės įstaigose, bajorų seimeliuose. Tai Ukmergės apskrities bajorų vadovas, tai žemės teismo teisėjas…
Atrodo, niekad nepasibaigsiančią Svėdasų varpų legendą tęsė ir Marikoniai. Jie buvo didžiulį, brangmetaliu spindintį varpą dovanoję, kuris visai parapijai beragio jaučio baubsmu skardeno: „Marikooon, marikooon, marikooon….“ sunkus buvo, tai senojo bokšto sienos neatlaikė, skilo ir varpas milžinas, žemyn sprūsdamas, ne tik pats sudužo, bet ir žemiau kabojusius pono Daugėlos dovanotus varpelius sutriuškino. Oi, pykosi dėl to ponai, kruvinai keikėsi, vienas kito matyti nenorėjo, kol didžiojo 1863 m. maišto prieš caro valdžią metais į sukilėlių gretas stoję vardan tėvynės viens kitam ištiesė ranką ir susitaikė…
„Rūmus stilizuoti…“ Taip įdomiai Marikonio pomėgį gražius pastatus statyti savo raštuose įvardijo Juozas Tumas-Vaižgantas. Pamišęs buvo kuo nuostabesnius pastatus, gyvenimui, ūkiui, maldoms ir amžinam poilsiui statyti tas Liucijonas. Jei būtų jo svajonės su piniginėmis išgalėmis sutikusios, tai dar ne taip būtų mūsų Svėdasus išpuošęs…
Ar tikrai gimęs iš tėvo išdykumo, ar tikro jausmo Kraštų dvaro baudžiauninkei, bet tik augusiu vyru tapęs buvo aistringas gyvenimui, jo paslaptims ir įdomybėms. Aukštesnių mokslų paragavęs, kažkaip netikėtai dvasios pamaldžiosios paliestas, į kunigystei reikalingus mokslus pasinėrė, studijuoti, gal net vyskupu ar kardinolu svajojo tapti. Žinių gilinti į Italiją išsiruošė. Tačiau kelionėje, nė pusiaukelės nepasiekęs, kažkokioje užeigoje sutiko nepakeliamo žavesio merginą. Tikrai iš Dievo valios kilusios aistros paliestas į meilę žemiškąją įpuolė, visus dvasinio luomo patogumus bemat pamiršo ir širdies balso paklausęs lemties skirtąją vedė. Tada tad ir prasidėjo didžioji „stilizacija“. Itališko stiliaus rūmai su riterišku bokštu Beragio ežero pakrantėje, šviesioje aukštumėlėje vakariniame krante – priešais miestelį,. Sodybą sodria žaluma apsupo greit pasodintas parkas. Pasak žinovų, peizažinis, angliškojo stiliaus: šen ten alėjos, o daugiausiai medžių grupelės – linijomis, apskritimais ir kitokiomis formomis susodintų. Riešutmedžiai, guobos, uosiai, ąžuolai, liepos, žaibiškai augančios didžiosios pietų alėjos tuopos. Iki šių laikų užsiliko keliolika beveik dviejų šimtų metų senumo storakamienių baltųjų tuopų, dar ir sidabrinėmis vadinamų – tikriausias „sidabro slėnis „. Gyva pasaka, vis rimtesnio gamtosaugininko dėmesio, tikriausio įpaminklinimo laukiančios, tik vargu ar sulauksiančios…
Architektas Georgas Verneris – austras, kilęs iš Tirolio, atvykęs į mūsų kraštus, darbo nestokojo – Rokiškio ir kitų vietų dvarponiai kvietėsi gražiausiems, svarbiausiems pastatams statyti. Šis sėkmės paženklintas užsienietis grafui Tyzenhauzui bažnyčią Rokiškyje suprojektavęs ir grafui Marikoniui mūrus „stilizavo „. Senieji svėdasiškiai dar atmena „baltąjį mūrą“, šalia jo besirikiuojančius menkesnius mūrinukus, o pusamžiai vis prisimena apie 1980 m. nugriautą Trečioko mūrą. Vis prabyla apie to senųjų pastatų naikinimo beprasmybę, apie nesupratimą to, kas gražu, vertinga, saugotina, ir pražūtingą valią iš ubagų ponais tapusių… Koplyčia – mauzoliejus bažnyčios šventoriuje sužavi elegancija, baltu lengvumu, bokštų bokštelių smailių grakštumu. Pasakojama, kad mauzoliejaus rūsiuose grafas palaidojo net dvi savo žmonas bei dukrą… Karams siaučiant karstus kareiviai išplėšė, o laikams nurimus išbarstytus palaikus surinko ir palaidojo kapinėse. Gal dar vienas lengvo metalo karstelis ir tebėra dabar neprieinamuose požemiuose…
Senojo kryžkelėje boluojančios mažosios koplytėlės pradžią žymi dvi pasakos – moteris lietuje ir maldoje už sergančią dukrą ištartas pažadas… Mažytis G. Vernerio šedevras skirtas Motinai Marijai, kasdienė grafo Marikonio malda čia, po šiuo skliautu, ir ištara, kad apylinkės kalneliuose reiktų įrengti Kalvarijas. Gelbėti į nuodėmes krintantį pasaulį bandė. Dievo Motina – Visatos karalienė, tokia tad buvo nuo amžių amžinųjų ten skulptūra. Abi figūros karūnuotos: Kūdikėlis, prilaikomas rūpestingų rankų stovo, ant Žemę simbolizuojančio rutulio. Daugiau nei pusantro šimto metų maldos prie jos sergėjo, praėjo karai, didžiausi neramumai, išaušo naujoji nepriklausomybė, bet sutemo vagystės naktis. Ūkiančios pelėdos, pušynėlyje, serginčiame pokariu žuvusių partizanų kapus, ir aiškiaregio vizija, kad tuoj vagis atsivers į dorą ir skulptūra sugrįš. Deja, deja, gal tas piktadarys išprotėjo, o gal jau grąžinti negalėjo. Dabar koplytėlėje – šiuolaikinė istorinės atminties spindesio dar nepelniusi Mergelės Marijos figūra, pernai prieš Žolines papuošta kelių svėdasiškių mergaičių nupintu katpėdėlių vainiku – meilės Marijai vėriniu.
Greitai didieji Svėdasų krašto atlaidai – šventieji apaštalai Petras ir Povilas. Susirinks maldos ir žemiškosios bendrystės būrin po visą pasaulį išsiblaškę svėdasiškai, išsipils į šventoriaus erdvumą spalvinga procesija. Skambės varpai, visi trys, viltimi, vilčiai, vardan vilties, eisenos priekyje, išmintingo maršalkos rankose nešamas linguos tauriu sidabru spindintis kryžius, beveik prieš du šimtmečius mūsų bažnyčiai grafienės Marikonienės dovanotas…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Tradicinės kultūros ir žirgo šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ programa

VšĮ „Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė savo gyvenimo herojų sutiko Svėdasuose – mokytojas Jonas Šimkevičius tapo ne tik šeimos draugu, bet ir dalijosi gyvenimiška išmintimi.Jono JUNEVIČIAUS  nuotr.

Didžiausia direktorės baimė – prarasti laimės jausmą

Panašūs straipsniai

Jeigu buvusioje Tumų sodybvietėje vėl iškiltų „dviejų galų“ namas, Vaižganto paminklą iš čia tektų kažkur iškelti

Malaišiai dvelkia Vaižganto laisvės ir poetiškumo dvasia

2016-12-28
0

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vaižganto metais. Juk būtent tų metų rudenį bus minimos mūsų kraštiečio lietuvių literatūros...

Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialiniame muziejuje šykštu žinių apie tragiško likimo jų dukrą Vandą Didžiulytę...Autoriaus nuotr.

Revoliucionieriaus meilė virto kančia…

2016-12-14
0

Atokiame Andrioniškio seniūnijos Griežionėlių vienkiemyje išlikusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba (dabar A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio...

Per vėją, darganą ir žvarbą didvyrių keliais…

2016-11-29
0

Šeštadienį jaunieji Anykščių Dariaus ir Girėno kuopos šauliai bei keli svečiai iš Ukmergės, Taujėnų bei Utenos, jų vadovai respublikiniu pagarbios...

Mokytojų Zofijos ir Jono Mačeikų šeima apie 1939 m. Anykščiuose.

Mokytojų šeimos odisėja…

2016-11-15
0

Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje, yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. užėmusių sovietinių okupantų bei jų...

Anykšta TV:

Naujienos

Muziejaus direktorių stojo ginti šalies profesūra
Negalima smerkti
Apie mero komandą, jaunimą ir pagalbą Zimbabvei
Vaiką reikia išsivesti
Svėdasų senolė atšventė dar vieną gimtadienį
Muzikos vakaras

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 31 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 27 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Patvirtinta dar 20 paukščių gripo atvejų laukiniams paukščiams
Seimo vadovė prašo stiprinti NATO buvimą regione, kad Lietuvoje nebūtų Bučos ir Mariupolio
Seimui teikiamos pataisos, kad savivaldos politikams skiriamas išmokas pakeistų alga
Įsigalioja didesnės baudos už atkimštų alkoholio butelių gabenimą automobiliuose
Vyriausybė pratęsė kompensacijas gyventojams už dujas, panaikino už elektrą
Savivaldybių asociacijos vadovas įspėjo apie įstrigusius 1,6 mlrd. eurų regionų plėtrai

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pasileis Seimas?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara birželis

Jara birželis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Troskimai Liksa – GERAS

Troskimai Liksa – GERAS

AM-kiekvienam-sodui-300×400

AM-kiekvienam-sodui-300×400

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In