Darbuotojus tenka vežti iš Ukrainos

Universiteto profesorius, tegu ir dirbdamas ne pilnu krūviu, atlyginimo per mėnesį gauna 700-800 eurų. Tuo tarpu Darbo biržos internetiniame puslapyje galima rasti pasiūlymų, jog prekybos centro darbuotojui net nereikia vidurinio išsilavinimo, o siūloma alga – 500 eurų.
„Anykšta“ teiravosi, ar normalu, kad žmogus, apsigynęs disertaciją, į mokslus investavęs ir savo laiką, ir pinigus uždirba tokią apgailėtiną sumą? O gal geriau nesimokyti ir iš mokyklos suolo tiesiai keliauti dirbti visiškai nekvalifikuoto darbo su vos pora šimtų mažesne alga?
Ir apskritai, ar sunku Anykščiuose rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų?

Vygantas ŠLIŽYS, UAB „2plius“ akcininkas bei direktorius:
– Su darbuotojų trūkumu susiduriame nuolat, todėl esame įdarbinę ir žmonių iš Ukrainos. Tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifika kiek kitokia: darbuotojas išvažiuoja pakankamai ilgam laikui į užsienį, palikdamas namuose šeimą. Kartais būna ir tokių atvejų, kad žmona vyrui iškelia ultimatumą: arba darbas, arba šeima.
Darbo sąlygos mūsų įmonėje tikrai geros, o ir atlyginimas tikrai neminimumas. Aišku, šitam darbui reikia turėt išsilaikius ir tam tikrą vairuotojų kategoriją, ne paskutinėje vietoje yra ir žmogaus asmeninės savybės: vairuotojui patikimos geros mašinos, brangūs kroviniai, tad svarbu rasti sąžiningą, atsakingą žmogų.
Mano manymu, reikia keisti visą švietimo sistemą. Pavyzdžiui, Vokietijoje apie 58 proc. jaunimo baigia technologijos mokyklas, įgyja labai konkrečią specialybę, tad ir darbą nėra sunku susirasti. Tuo trapu Lietuvoje apie 80 proc. studentų siekia aukštojo išsilavinimo, nepagalvodami apie tai, ką veiks ateityje. Tam tikrų specialybių yra tiek „prikepta“, jog natūralu, kad tie žmonės arba eina juodo darbo dirbti, arba emigruoja į užsienį.
Ne verslininkai žmonėms šykšti atlyginimų, o politikai, prieš 10 metų sukūrę tokią švietimo sistemą, kurios padarinius dabar tenka likviduoti, o tai yra labai sunku. Aš už tai, kad į aukštąsias mokyklas stotų tik labai gerai besimokantys, puikiai egzaminus išlaikę moksleiviai. Net ir stojančiųjų į kolegijas pereinamąjį balą reikėtų pakelti. Tada ir nereikės svarstyti, ar profesorius, gaudamas 800 eurų atlyginimą, gali oriai gyventi, ar negali.
Reikia kelti profesinių mokyklų įvaizdį, kad ten mokytis nebūtų „ne lygis“. Šiose mokyklose reikia keisti ir pedagogus, kurie dar, esu tikras, dėsto pagal tarybines metodikas, ir atnaujinti mokymosi bazę, kad moksleiviams nereikėtų sėsti už klerančio traktoriaus vairo.
Dar vienas pavyzdys iš Vokietijos – mėsos išpjaustytojas. Tai ne bet koks žmogus, atėjęs iš gatvės, o aukštąjį mokslą baigęs studentas. Kodėl? Jie mano, kad tai labai svarbi specialybė, nes darbuotojas turi išmanyti ir gyvulio sandarą, ligas ir t.t.
Dabar Lietuvoje niekas neruošia gyvulių vertintojų. Kadangi priklausau Lietuvos mėsinių galvijų asociacijos tarybai, žinau, jog šios specialybės studijuoti vienas žmogus yra išsiųstas į Prancūziją, kitas – į Vokietiją. Turėti tam tikrą specialistą tampa jau ne mokymo įstaigos, o paties verslininko, darbdavio rūpesčiu. Ši ydinga sistema su laiku, manau, privalės keistis.