Debeikių seniūnas Alvydas Simonavičius:„Gyventojų pageidavimai ne visada pasiteisina“

„Anykšta“ pakalbino Debeikių seniūnijos seniūną Alvydą SIMONAVIČIŲ. Pasiteiravus, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena debeikiečiai, seniūnas sakė, kad gyventojai džiaugiasi gražiu rudeniu, o ūkininkai – sėkmingai nuimtu derliumi.

– Gerbiamas Alvydai, Debeikių seniūnija yra įsikūrusi mokyklos pastate, kuriame nebeliko nei mokyklos, nei vaikų darželio. Kaip pasikeitė šio pastato priežiūra, kaip jis bus apšildomas žiemą po tokių pokyčių? Kiek visam tam išleista savivaldybės biudžeto pinigų?

– Dabar jau šildymas bus kitoks – su „oras – oras“ šilumos  siurbliais. Patalpos bus šildomos tik tos, kur veikla vykdoma – penkiuose seniūnijos kabinetuose ir bibliotekoje. Nauja įranga sumontuota per mano atostogas ir, man atrodo, kad tai kažkur kainavo apie 14 tūkstančių eurų.

Dalis mokyklos pastato patalpų, kai ji jau tapo pradine, buvo nešildomos, o dabar ir kitos patalpos kol kas lieka šaltos. Nešildoma bus ir sporto salė.

Ten, kur mokyklos pastato patalpos buvo nešildomos, kažkokių pokyčių nepastebėjome. Daugiausia sienos nukenčia, kai būna šildoma ir nešildoma, kai šildoma ne nuolat.

 – Seniūnijos Leliūnų kaime numatoma kapitališkai rekonstruoti Kalno gatvę. Kodėl pasirinkta būtent ši gatvė?

– Yra prioritetinė gatvių remontavimo eilė ir dabar kaip tik atėjo eilė Kalno gatvei. Vienu žodžiu, žmonės rašo prašymus, tada seniūnaičiai patvirtina ir Tarybos pritarimu ta gatvių remontavimo eilė yra sudaroma arba papildoma.

Dabar projektavimas, kiek žinau, bus kitais metais. Bus asfaltuojama tik ta Kalno gatvės dalis, kur nėra asfalto – apie 300 metrų.

 – Seniūnijos gyvenvietėse dažnai galima pamatyti žole apžėlusius šaligatvius, ypač nuošalesnėse gatvėse. Kas juos turi prižiūrėti?

– Tie šaligatviai kai kur pakliūna į privačią valdą. Tai, aišku, prie šaligatvių priežiūros raginame prisidėti gyventojus. O kur šaligatviai valstybinėje žemėje, tai stengiamės, kiek leidžia galimybės, seniūnijos pajėgumais juos kažkiek prižiūrėti.

Šiais metais, kai buvo labai drėgna ir ta žolė augo masiškai, tai spėti visur ir laiku buvo labai sudėtinga.

 – Kaip manote, ar kaimuose apskritai nereikėtų išmontuoti šaligatvių, kuriais gyventojai net nevaikšto, o ant jų tik želia žolė, gadinanti aplinkos estetinį vaizdą?

– Tokio pasiūlymo tikrai nesulaukiau iš žmonių. Bet čia galima svarstyti šitą dalyką, kur jie tikrai nereikalingi. Jei žmonėms jie nereikalingi, tikrai pritarčiau tokiam pasiūlymui. Tas vietas, kur buvo šaligatviai, būtų paprasčiau prižiūrėti, jas nušienaujant.

 – Pernai Leliūnų kaimo aikštyno suolų remontui buvo išleista pusė tūkstančio eurų. Virsta aikštyno tvoros vartai, lupasi aikštyno danga. Kas turėtų pasirūpinti šio objekto priežiūra, kuriam įrengti buvo išleista nemažai Europos Sąjungos fondų lėšų?

– Prižiūrim, bet dėl tvorų… Tai, suprantant, pernai tvarkėm suolus, atstatėm tas tvoras, bet jos kažkaip paslaptingai pradeda griūti. Man atrodo patys leliūniečiai, vietinis jaunimas, tą padaro,  kažkas neatvažiuoja jos išvartyti.

Šitą dalyką bendrom jėgom prižiūri ir seniūnija, ir bendruomenė.

 – Daugelis kaimų neturi susisiekimo keleiviniu transportu su seniūnijos centru – Debeikiais. Žmonėms būtų patogu nuvykti į parduotuves apsipirkti, kai jos uždaromos kaimuose, galų gale, į bažnyčią sekmadieniais nuvažiuoti. Kodėl nesprendžiamas šis klausimas?

– Galiu pasakyti, kad buvo toks pageidavimas, kad keleivinis autobusas užsuktų į Aknysčių kaimą. Prieš keletą metų darėme tokį eksperimentą. Žmonės surinko gal 30 parašų ar netgi daugiau, bandėm tą autobusą pasiųst ir pasirodo, kad niekas juo nevažiavo. Jis užsukdavo kokį mėnesį, tai pirmu reisu važiavo trys žmonės, antru gal pora, o kitais reisais visai nebevažiavo. Tai aš dabar nežinau, kaip tą poreikį suprasti, jeigu žmonės pageidauja, o kai reikia važiuoti – nebevažiuoja. Negaliu sakyti, kad šis klausimas nesprendžiamas, bet tas pageidavimas dažniausiai nepasiteisina.

 – Kiek seniūnijoje yra dirbančių asmenų visuomenei naudingus darbus už pinigines pašalpas? Kur juos nukreipiate?

– Jie daugiausia dirba aplinkos tvarkymo darbus – šalia gatvių šienauja. Sąraše yra apie 15. Bet, sakykim, Leliūnuose šiuo momentu nėra nei vieno asmens, kuris atlieka visuomenei naudingą veiklą. Jų yra ženkliai sumažėję – dalis serga, dalis negali dirbti. Šiaip, sudėtinga situacija.

 – Artėja šildymo sezonas. Kokius darbus jau nuveikėte, kad jis daliai gyventojų būtų saugus?

– Tikrinome socialiai remtinų ir gyventojų, kuriems yra virš 65 metų, dūmų detektorius, kuriuos įrengėm, tikrinom krosnis. Šis dalykas kaip ir padarytas. Tokių žmonių aplankėm apie 80.

 – Kokie artimiausi Jūsų darbo planai?

– Baigiasi šienavimo sezonas. Šią minutę dar šienaujam. Dar laukia kelių žvyravimas, nes po liūčių dar buvo tokių išplautų ruožų. Laukia rudeninių lapų grėbimai. Daugiausia lėšų ir laiko atima aplinkos tvarkymo darbai.

 – Kaip manote, ar seniūnams reikėtų įvesti kadencijas, kad juos rinktų patys gyventojai?

– Šiam dalykui pritarčiau gal. Tada būtų didesnis bendruomenių palaikymas. Jei patys žmonės seniūną išsirinktų, gal būtų ir lengvesnis bendravimas bei sėkmingesni darbai.