Tapatybė ir autobusai (Rievės. 2025-09-19)

Nuo praėjusio sekmadienio Anykščiai turi ne šiaip autobusus, o tikrus meno kūrinius! Miesto ir rajono keliais pradėjo riedėti devyni vietinio susisiekimo autobusai, papuošti Anykščių identiteto ženklu. Kaip praneša Anykščių rajono savivaldybė, šis ženklas – tai tarsi Anykščių dvasios atspindys ant ratų, primenantis tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykėliams, kad Anykščiai yra ne šiaip taškas žemėlapyje, o vieta su savita istorija ir kultūra.
Dabar kiekviena kelionė autobusu taps tikra kultūros ekskursija. Įsivaizduokite: sėdite autobuse, važiuojate link Skiemonių ar Viešintų, o už lango, šalia kraštovaizdžio, spindi didelis ir ryškus Anykščių identiteto ženklas!
Tai tarsi menininko prisilietimas prie kasdienybės. Anksčiau Anykščiai garsėjo Arklio muziejumi, Lajų taku, o dabar prie šio sąrašo galime drąsiai pridėti ir autobusus-meno kūrinius.

Šie autobusai ne tik veža žmones, bet ir puoselėja vietos tapatybę, skleidžia Anykščių vardo žinomumą. Galbūt kitą kartą turistai, užuot pirkę magnetukus su arkliukais, mieliau sės į autobusą, norėdami pajusti tą nepakartojamą kelionės dvasią.
Kol autobusai šviečia ir puošiasi, pačioje Anykščių autobusų stotyje reikalai klostosi kiek sudėtingai.
Mums pranešė, kad savivaldybė niekaip negali išnuomoti ten esančių prekybinių patalpų, kuriose daugelį metų veikė nedidelė maisto prekių parduotuvė, o šalia jos – alaus baras.
Konkursas skelbiamas jau antrą kartą, bet, pasak savivaldybei laikinai vadovaujančios Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėjos Vilmos Vilkickaitės, „nebuvo nė vieno pareiškėjo“.

Įsivaizduokite: prekybos patalpos, įsikūrusios pačioje stoties širdyje, kur kasdien praeina daugybė žmonių, stovi tuščios. Kas ten bus įkurtas? Kavos aparatas? Spaudos kioskas? O gal… Anykščių identiteto ženklo suvenyrų parduotuvė? Patalpų nuomos konkursas bus skelbiamas trečiąjį kartą – pagyvensim, pamatysim…
Sutikite, kad norint sukurti vietos tapatybę, nepakanka tik nupiešti gražų ženklą. Reikia pasirūpinti ir praktiškais dalykais, kurie tarnauja žmonėms. Nes kaip jau sako Anykščių gyventojai: „Gerai, kad mūsų autobusai dabar vizualiai gražesni, bet būtų dar geriau, jei stotyje galėtume nusipirkti kavos ir pyrago“.
Anykščiai, kaip ir daugelis Lietuvos miestų, turi ambicingų tikslų. Kalbos apie stambių investuotojų pritraukimą, šimtus naujų darbo vietų ir vietos ekonomikos klestėjimą skamba gražiai savivaldybės posėdžiuose ir rinkimų programose. Kiekvienas politikas nori būti tas, kuris „atveš“ didelę gamyklą, tarptautinę kompaniją ar bent jau regioninį logistikos centrą. Vizija, kurioje Anykščiai tampa šiuolaikiniu inovacijų centru, vilioja. Bet šios didžiosios svajonės, panašu, slypi kažkur tolimoje ateityje, o dabartinė realybė, kaip sako patarlė, sėdi „ant krašto“.

Du neįvykę konkursai dėl autobusų stoties patalpų nuomos yra ne šiaip biurokratinė nesėkmė. Tai – subtilus, bet labai aiškus signalas.
Jei savivaldybė du kartus nesugeba rasti smulkaus verslininko, kuris norėtų autobusų stotyje atidaryti kioską su kava, kokias viltis galime dėti į stambias korporacijas Anykščiuose?
Šalia Molėtų sėkmingai gyvuoja „Teltonika“, o prie jos šurmuliuoja gyvybingas modernus turgus, viena po kitos atsidaro stambios parduotuvės. O ką Anykščiai galėtų pasakyti dideliam investuotojui, kuris analizuoja Anykščių krašto patrauklumą, rinkos pulsą ir biurokratines kliūtis?
Panašu, kad šiandien tai – per sudėtingi klausimai. Tačiau bent jau pasidžiaukime tuo, kad kažkiek uždirbo tuos lipdukus su Anykščių identiteto ženklu gaminusi ir juos ant autobusų klijavusi kompanija…