„Debesų gatvės“– ypatingas atmosferos reiškinys (Nr. 37, 2019-05-14)

Gegužės 9-osios, ketvirtadienio, popietę kai kurių šalies vietų gyventojai (tarp jų ir Anykščių krašto), pažvelgę į dangų, galėjo stebėti gana keistą reiškinį. Kiek tiktai akys užmato, saulės nušviestu mėlyno dangaus skliautu vinguriavo įspūdingai atrodančios lygiagrečiai horizontaliai išsidėsčiusios baltos debesų juostos.
Panašios juostos kai kada pastebimos praskridus lėktuvui. Tačiau lėktuvas palieka dangaus žydrynėje tiktai vieną nelabai ryškią ir siaurą baltą juostą, o tą popietę buvo galima suskaičiuoti dešimtis stambių, sodrių ir ryškių juostų.

Atrodė, kad kažkas danguje paruošė vagas, primenančias tas, kuriomis pavasarį išvagojamos bulvių ar daržų sodinimui paruoštos dirvos. Dar galėjai prilyginti tuos lygia greta išsirikiavusius debesis su …šeimininkių gaminamais sluoksniuotais pyragais…
Tie, kas regėjo savo akimis šias grožybes ar spėjo įamžinti mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ar fotoaparatais, gali didžiuotis, nes tapo ypatingo ir labai reto atmosferos reiškinio liudininkais. Meteorologijos specialistai tokius neįprastus debesis apibūdina „gravitacijos bangų debesimis“. Pasaulyje populiariai šis reiškinys dar vadinamas „Debesų gatvėmis“ (angliškai „Cloud streets“). Internete aiškinama, kad gravitacijos bangų debesys susiformuoja susidūrus kylančioms ir besileidžiančioms šilto ir šalto oro kolonoms atmosferoje. Ilgos paralelios kamuolinių debesų juostos susidaro, kai įkaitusio oro kolonos kyla atmosferoje ir stumia karštį tolyn. Susidūrusios su šaltesnio oro sluoksniu, įkaitusio oro kolonos ritasi ir verčiasi, formuodamos besisukančio oro cilindrus. Tokiu būdu aukštesniame atmosferos sluoksnyje susiformuoja debesų „vagos“, o žemesniuose – lieka giedras dangus.
Kadangi tokių reiškinių pasitaiko retai, jie visuomet susilaukia didžiulio tiek visuomenės, tiek ir mokslininkų dėmesio.
„Debesų gatvės“ labai aiškiai buvo pastebimos ketvirtadienio popietę maždaug nuo 15 valandos. Beje, jos buvo susiformavusios tiktai vienoje dangaus skliauto pusėje. Kitur aplinkui matėsi įprastiniai, dažną giedrą dieną pastebimi debesys. Šis neįprastas reiškinys aiškiai matėsi neilgai, gal kokį pusvalandį ar šiek tiek daugiau. Pamažu debesų juostos pradėjo sklaidytis, nykti, blėsti, virto  baltais kamuoliais, plaukiančiais dangumi, prarado ryškumą, unikalumą ir ką tik turėtą neįprastą išvaizdą.