Pavasaris Anykščių rajone šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai. Jau kovo pabaigoje sodininkystės centrai fiksavo pirmuosius pirkėjų srautus, o balandį prekyba augalais pasiekė piką, kuris ankstesniais metais būdavo tik gegužę. Pasikeitė ne tik sezonas, bet ir tai, ko žmonės ieško.
Lietuviai vis dažniau renkasi ne vaismedžius, o grožį
Lietuvos sodininkystės asociacijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus dekoratyvinių augalų pardavimai šalyje išaugo maždaug 34 procentais. Tai reikšmingas pokytis, nes dar prieš dešimtmetį didžiąją dalį sodmenų rinkos sudarė vaismedžiai ir uogakrūmiai. Dabar proporcijos beveik susilygino.
‘Žmonės nebežiūri į sodą vien kaip į maisto šaltinį. Jiems svarbu aplinka, kurioje gyvena, ir jie nori, kad kiemas atrodytų gražiai ištisus metus”, sako Kauno botanikos sodo dendrologė Rasa Klimavičienė. Ji pastebi, kad ypač populiarėja žiemą žaliuojantys augalai ir tie, kurie keičia lapų spalvą rudenį.
Anykščių rajono ūkininkai šią tendenciją irgi jaučia. Keletas vietinių medelynų per pastaruosius dvejus metus plėtė dekoratyvinių augalų asortimentą, nes paklausa tiesiog aplenkė pasiūlą.
Kokie augalai populiariausi 2026-aisiais
Remiantis kelių didžiųjų Lietuvos sodininkystės parduotuvių statistika, šį pavasarį labiausiai perkami dekoratyviniai žolynai, ypač miskantas ir molinia rūšys. Jų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, šoktelėjo 41 proc. Antroje vietoje, kaip ir pernai, hortenzijos.
Kraštovaizdžio architektė Inga Petrauskaitė sako, kad tokius pasirinkimus lemia socialiniai tinklai. ‘Pinterest ir Instagram diktuoja madas. Žmonės pamato skandinavišką sodą su žolynais ir nori tokio paties. Prieš penkerius metus apie miskantą Lietuvoje mažai kas žinojo, o dabar jo prašo kas antras klientas”, aiškina ji.
Renkantis dekoratyvinius augalus savo sodui, specialistai pataria pirmiausia įvertinti vietos sąlygas: dirvožemį, apšvietimą ir drėgmę. Netinkamai parinktas augalas gali tiesiog neišgyventi pirmos žiemos, o tai reiškia ir prarastus pinigus, ir nusivylimą.
Kiek tai kainuoja ir ar verta investuoti
Dekoratyvinio sodo įrengimas nėra pigus malonumas. Kraštovaizdžio projektavimo įmonės skaičiuoja, kad vidutinis lietuvių biudžetas kiemo apželdinimui 2025-aisiais siekė apie 2 800 eurų. Šiemet tikimasi, kad ši suma padidės iki 3 200 eurų, nes brangsta ir patys augalai, ir jų priežiūros medžiagos.
Kita vertus, nekilnojamojo turto vertintojai teigia, kad tvarkingai apželdintas sklypas gali padidinti namo vertę 5-12 procentų. Tai nėra mažas skaičius, jei kalbame apie namą, kurio rinkos kaina siekia 150-200 tūkstančių eurų.
Anykščių rajone, kur gyvenamoji statyba pastaraisiais metais suaktyvėjo, naujakuriai dažnai kreipiasi į vietinius medelynus dar prieš baigdami namo statybą. ‘Jie nori, kad augalai jau būtų pasodinti, kai persikels gyventi. Anksčiau būdavo atvirkščiai: pirmiausia namas, o sodas gal po penkerių metų”, pasakoja vieno Anykščių rajono medelyno savininkas Darius Balčiūnas.
Priežiūra lieka didžiausias iššūkis
Nors pirkti dekoratyvinius augalus žmonės mėgsta, jų priežiūra kartais tampa problema. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimas parodė, kad apie 28 proc. naujai pasodintų dekoratyvinių augalų žūva per pirmuosius dvejus metus. Pagrindinė priežastis, pasak tyrėjų, netinkamas laistimas ir apsaugos nuo ligų trūkumas.
Dendrologė R. Klimavičienė rekomenduoja neskubėti ir prieš perkant bent minimaliai pasidomėti augalo poreikiais. ‘Užtenka 15 minučių internete, kad suprastum, ar tau tinkamas šis augalas. Bet daugelis to nedaro ir paskui stebisi, kodėl buksmedis nudžiūvo”, sako ji.
Kas laukia toliau? Prognozuoti sunku, bet viena aišku: lietuvių kiemai per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Jei ši tendencija tęsis, po kelerių metų tipinis Anykščių rajono sodas gali atrodyti visai kitaip nei tas, prie kurio pripratome.
