Dėl skandalingų pirkinių kaltos tolstančios galaktikos?

Jei tikėtume mokslu, o tikėti mokslu, pagal taip reklamuotą antidezinformacinį įstatymų paketą greitai gali tapti privaloma, Visatoje galaktikos po Didžiojo sprogimo tolsta viena nuo kitos ir dauguma jų niekada nesusitiks. Ateities kartos, jei tokios bus, danguje žvaigždžių matys mažiau nei mes ir net nelygintinai mažiau, nei matė dinozaurai. Nebent Visata vėl susitrauks į tašką. Dėl to astrofizikai dar ginčijasi ir gal oficialios, nustatytos tiesos, kol kas nėra. Todėl, parašęs apie Didįjį sprogimą, gal dezinformacijos nepaskleidžiau.

Jei Visata plečiasi ir galaktikos tolsta viena nuo kitos, jei Visatos modelio kūrėjai pasėjo tokią Pasaulio tvarką, tai kaip ir natūralu, kad ir Žemėje turi galioti tie patys kosmologiniai dėsniai. Juk kaip danguje, taip ir ant žemės, sakoma.
Tada atrodytų kaip ir natūralu, kodėl nebesusikalbame vienas su kitu. Ir ne dėl Babilono bokšto statybos sumaišytų kalbų, atvirkščiai – technologijos skirtingas kalbas vėl leidžia suvienyti, bet dėl Dangaus padiktuotos tvarkos – tolstame į priešingas puses ir vienas kitą pažinti, komunikuoti, galime vis mažiau. Todėl, kaip viduramžiais, vis mažiau pažindami vienas kitą, vis labiau įsitraukdami į savo socialinius burbulus, prigalvojame drakonų ir jūrų pabaisų ten, kur nebežinome. Todėl ir pykstamės: progresyvistas su tradicionalistu, šešiasdešimt penktoji lytis su suverenu, bankininkas su pramonininku, blaivininkas su aludariu, o kultūrininkai su žemaitaitininkais. Kaip kokie bolševikai su buržujais. Gal tokie Dangaus dėsniai. Bent jau kol nenustatyta oficiali tiesa, kuri pasakys, kas teisus, o ką bausti.

Todėl ar reikia stebėtis, kad valdininkai juda savo kryptimi, o eiliniai piliečiai – savo? O jei dar dangaus inkarai sferų nepristabdo, moralė, kurią vienas garsus prezidentinis bankininkas apibūdino kaip kito pasaulio dimensiją, o tai reiškia neprivalomą, skrendama vis greičiau. Va ir Anykščiuose savivaldybė priėmė keletą tokių sprendimų (tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pirkimais), kurie atrodo kaip spjūvis eiliniams piliečiams į veidus.

Prisipažinsiu, buvo mažiausiai bent keturi atvejai, apie kuriuos išgirdau pernai (ech, kaip vis dar norisi rašyti šiemet), kurie šokiravo. Ir tai ne daugkartinių indų ar elektrinių mokyklinių autobusiukų pirkimai – prie tų tvariojo pasaulio šizofrenijų kaip ir priprantama. Bet valdininkų, šiuo atveju savivaldybės vadovų, demonstravimas, kokie savivaldybės tarnautojai yra išskirtiniai – vis dar šokiruoja. Šokiruoja toks valstybės pamatus klibinantis požiūris, taip, lyg nebūtume turėję prarasto valstybingumo istorijos. Dar XVI amžiuje politinis filosofas, Radvilų žmogus, pasiuntinys prie trijų Lietuvos ir Lenkijos karalių ir jų sekretorius Andrius Volanas savo darbuose, o ypač veikale „Apie politinę arba pilietinę laisvę“, tiesiog šaukė – valdžia tėra pilietinio susitarimo pasekmė, visi luomai turi būti vienodai atsakingi prieš įstatymą, kad vienodo teisingumo nebuvimas veda prie valstybių žlugimo, tačiau juk luomai, išskirtinės teisės, jei esi tuose išskirtiniuose luomuose, juk yra patogu? Kam keisti, jei taip geriau? O jei ką – ir kitos valstybės valdovas bus geras, jei turtą paliks ir dar kokią privilegiją garantuos. Iki ko atvedė toks požiūris, žinome iš istorijos ir iki šiol šalelės laukuose išlikusių nuorodomis pažymėtų, bandžiusiųjų susigrąžinti laisvę kapelių (beje, pagal įstatymo nuostatas – neprižiūrimų).

Todėl kas iš tiesų mane šokiravo Anykščių savivaldybės veikloje – privilegijų savo ratui – valdininkams – kūrimas. Kad eilinis specialistas ir net skyriaus vedėjas neprieštaraus geresnėms darbo, poilsio ir veiklos sąlygoms – natūralu, priekaištų turėti iš žmogiškosios pusės nei vienam negali. Tačiau vadovybė, disponuojanti mokesčių mokėtojų pinigais, turi jausti atsakomybę už sprendimus ir ypač, kaip jie atrodys visuomenei. Bet jei ir administracijai vadovauja laikinai iš savivaldybės darbuotojo pareigų atplėštos direktorės, tai kaip gali reikalauti eiti prieš save? Nebent visai nusišalinti. O tai kas pasirašinės ir jei kas negerai, atpirkimo ožiais bus?
Simboliška, kad pernai metai prasidėjo skandalu, susijusiu su ribų tarp pilietiškumo, patriotiškumo ir savivaldybės valdomais finansais supainiojimu. Kaip visada, viskas teisiškai lyg ir gerai, bet morališkai pojūtis slegiantis. Priminsiu, kad švenčiant Vasario 16-ąją atstovauti Anykščių savivaldybei, mokant atlyginimą šią šventinę dieną, tik nebeatsimenu ar ne dvigubą mero Kęstučio Tubio potvarkiu buvo deleguotas jo pavaduotojas, socialdemokratas, Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis. Kilus pasipiktinimui dėl fakto, D. Žiogelis prisiėmė atsakomybę, kad tai jo paties iniciatyva. Gal. Bet potvarkis tai mero.

Ir tai buvo tik pradžia. Nesuvokiama, kaip galėjo tokiu sunkiu valstybei metu savivaldybė, kai valstybė ieško kiekvieno cento, kurį būtų galima nurėžti ir skirti gynybos biudžetui ar kaip paramą Ukrainai (bent jau taip mums tai nuolat kartojama), leisti pinigus privačiam vakarėliui – koncertui prieškalėdiniu laikotarpiu. Streso mažinimai, komandos formavimai – visa tai iki banalumo jau nuvalkiota naujakalbė, teisinanti linksmybes. Pasilinksminimai už mokesčių mokėtojų pinigus – nepriimtini. Tai šokiruoja. Ir ne penkių, šešių ar septynių tūkstančių eurų kainoje problema, ji – požiūryje. Kiekvienas uždarumas, privilegijos gavimas, viešumu legitimumą turinčioje užsitikrinti valdžios įstaigoje, kvepia kinija ir didžiuoju mao. Rajono taryba turėtų pareikalauti politinės atsakomybės. Nes kitokios turbūt neišeitų, o ir kam stengtis?
O kuo kvepia savivaldybės darbo laiko trumpinimas, kai nuo penktadienio pietų savivaldybė nebedirbs? Gal matematiškai darbo laiką ir iškaišioja, bet valdininkijos privilegijų prieš eilinius piliečius įspūdis lieka. Valdant viešuosius finansus net tokios iliuzijos neturėtų būti, nes tai jau kapsto valstybės pamatus. Kelti nepasitenkinimą, kai valdžių transliuojama susitelkti, kai raginama kentėti, taikstytis su didesniais mokesčiais, nes valstybė pavojuje, kad tuoj tuoj, jei ne šiemet, tai po poros metų, putinas puls Lietuvą… Net jei šalyje taptų norma dirbti keturias dienas per savaitę, valdininkija, dėl ypatingo statuso, prie tokio grafiko turėtų pereiti paskutinė. Nes tai – dezintegruoja visuomenę ir didina skaičių tų, kurie rusų tankus pasitiktų su raudonais gvazdikais. Penktadienio popietę prie užrakintų savivaldybės durų atskubėjusiam piliečiui mintyse bus ne penkiolika minučių anksčiau pradedamas darbas pirmadienį, bet poilsis tuo metu, kai įstaigos kaip ir turėtų dirbti.

Tačiau šie antipilietiniai moraline prasme savivaldybės sprendimai nublanksta prieš išskirtinę privilegiją, kuri gal net leistų paaiškinti, kodėl pas mus su medicina taip blogai ir, regis, niekam iš tiesų nerūpi tą padėtį tvarkyti. Kai Anykščiuose trūksta gydytojų, specialistų reikia ieškoti kitų miestų poliklinikose, o ir juose priėmimo laukti mėnesiais arba mokėti, kad daug greičiau priimtų privačiai, savivaldybės vadovai sukūrė privilegiją. Norit greičiau? Kokios problemos – eikite dirbti į savivaldybę ir turėsite privatų sveikatos draudimą. Būsite išskirtinis ir nereikės stumdytis eilėse į eilių eiles, kad užsiregistruotumėt pas gydytoją. Šitokio savivaldybės vadovų požiūrio, tokio nepasitikėjimo savo pačių valdomomis Anykščių sveikatos įstaigomis suvokti neįmanoma. Kam spręsti visiems gyventojams aktualią gydymo problemą stengiantis išlaikyti punktus ir skyrius, kelti gydytojų kvalifikaciją, jei gali gydytis privačiai? Sveiki sugrįžę į luominę santvarką ir įžengę į tokią mentalitetiškai artima pasidariusią kiniją. Ir, tiesą sakant, nemanau, kad tai to, jog galaktikos tolsta viena nuo kitos, pasekmė.