Didesnė dalis lietuvių nepasitiki JAV tarpininkavimu derybose dėl taikos Ukrainoje

Jungtinėms Valstijoms (JAV) spaudžiant Ukrainą ir Rusiją derėtis dėl 2022-aisiais Maskvos pradėto karo baigties, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki Vašingtono tarpininkavimu, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, JAV vaidmeniu pasitiki ar labiau pasitiki 23,3 proc. respondentų, o nepasitiki ar labiau nepasitiki 52,3 proc. apklaustųjų.

Likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Neišpildo lūkesčių

Kaip BNS teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas, nepasitikėjimas kyla dėl sukurtų, bet neišpildomų lūkesčių.

„Lietuvos gyventojai norėtų, žinoma, spartesnių veiksmų, rezultatų, nes žadėta per šimtą dienų (užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą – BNS), paskui žadėta, kad derybos įvyks ir taip toliau. Kita vertus, mes matome ir dabar, naujausios derybos Stambule (…), visa tai duoda tokius rezultatus ir kelia nepasitikėjimą žmonių“, – kalbėjo parlamentaras.

Ukrainos rėmėjų šoką kovą sukėlė viešas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) konfliktas Baltuosiuose rūmuose su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, Vašingtono sprendimas laikinai stabdyti karinę paramą Ukrainai.

Dalis jų kaltina D. Trumpą derybose nuolaidžiaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, apklausos rezultatus lėmė naujosios JAV administracijos veiksmų visuma.

„Rezultatą, aš manyčiau, labai smarkiai paveikė bendrai pirmųjų šitų keturių su puse mėnesių JAV komunikacija ir įvairūs sprendimai arba užuominos į sprendimus, kiek buvo blaškomasi ir kiek buvo spaudžiama Ukraina dėl derybų, turbūt susideda ir bendrai spaudimas NATO, užuominos, kad JAV nepalaikys, negins, jeigu Europos valstybės neduos finansavimo, grasinimai Grenlandijai“, – BNS sakė politologė.

JAV prezidentas yra užsimojęs perimti Danijos autonominę teritoriją – Grenlandiją. Jis taip pat yra pagrasinęs, kad negins NATO narių, nepasiekiančių reikiamų išlaidų gynybai.

Praėjus kiek laiko po šių teiginių, Lietuva paskelbė apie ketinamą 2026–2030 metais padidinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovai teigia, kad toks sprendimas nėra susijęs su JAV administracijos atstovų kalbomis.

Besikeičiantis požiūris

R. Motuzas sakė nemanantis, jog apklaustųjų nepasitikėjimas Vašingtono vaidmeniu derybose gali būti susijęs su požiūriu į JAV Lietuvoje.

„Tie dalykai nėra susiję, žmonės tiesiog nesieja. Dalis žmonių mano, kad Lietuva yra NATO narė ir JAV karių buvimas yra kaip būtinas ar privalomas dalykas ir nesieja to su gera valia. JAV irgi tas nuotaikas analizuoja, Valstijoms taip pat svarbu, kaip kiekviena valstybė vertina požiūrį į ją, santykį į ją“, – svarstė Seimo narys.

Amerikiečių televizijai NBC balandį paskelbus, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos, Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodė nuogąstavimai dėl šalyje tarnaujančių maždaug tūkstančio amerikiečių karių ateities.

Tada prezidentas Gitanas Nausėda paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus ir kliautis oficialia informacija. Apie signalų dėl pajėgų išvedimo nebuvimą tuomet kalbėjo ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai.

D. Jakniūnaitė teigė daranti prielaidą, jog panašioje apklausoje klausiant, kiek pasitikima JAV kaip Lietuvos saugumo garantu, nepasitikėjimo lygis būtų šiek tiek mažesnis.

„Lietuviai daugelį metų apklausose Europos kontekste turi stipriausią proamerikietišką poziciją. Šiame kontekste šita apklausa irgi labai įdomi, nes tas požiūris akivaizdžiai krito, šiek tiek vyksta nuotaikų lūžis ir bendrai sąmonė, apie ką yra patikimi strateginiai partneriai“, – sakė VU TSPMI Tarptautinių santykių katedros vedėja.

Šią savaitę paskelbtas 2025-ųjų globalus demokratijos suvokimo indeksas, parodęs, kad per pastaruosius metus JAV įvaizdis tarp pasaulio gyventojų prastėjo.

Šalių, kuriuose Vašingtonas vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai, sumažėjo nuo 76 iki 45 proc., o JAV geriau už Kiniją įvertinta tik keturiuose Europos valstybėse, tarp jų buvo ir Lietuva.

Skirtingos žinutės

Pasak D. Jakniūnaitės, problemų kelia ir tai, kad Lietuvos politikai vengia nuoširdžių atsakymų į klausimus apie pasitikėjimą JAV, nuolat kartoja, jog Vašingtonas tebėra patikimiausias partneris saugumo srityje.

„Man atrodo, tas prasilenkimas politinio viešojo diskurso, kuris tarsi transliuoja optimizmą, bet kita vertus, gyventojų nuostatos, labai įdomus išsiskyrimas ir tam tikras ženklas, kad šiaip jau politikai nešneka žmonėms“, – sakė politologė.

„Iš to, kad mes matome vieną dalyką, o mums sako kitą, gali atsirasti tam tikro skepticizmo ir apskritai pasitikėjimo (sumažėti – BNS) užsienio politikos sprendimais, pasirinkimais, jeigu toks prasilenkimas nuomonių toliau tęsis“, – pridūrė ji.

Aukščiausi Lietuvos politikai nėra linkę kritikuoti JAV administracijos veiksmų siekiant ugnies nutraukimo Ukrainoje ir pabrėžia siekiantys išsaugoti pozityvią darbotvarkę Vašingtono atžvilgiu.

R. Motuzas BNS sakė, kad jam trūksta viešos diskusijos apie užsienio politiką.

„Aš manau, kad mes, politinės partijos, turime viešai pareikšti požiūrį į JAV ir į tai, kas vyksta NATO, pasaulyje ir kitur. Aš manau, kad kalbėti apie tai turime“, – teigė socialdemokratas.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar pasitikite, ar nepasitikite JAV tarpininkavimu derybose dėl taikos Ukrainoje?

Atsakymai:

1. Pasitikiu – 6,9 proc.

2. Labiau pasitikiu – 16,4 proc.

3. Labiau nepasitikiu – 22,4 proc.

4. Nepasitikiu – 29,9 proc.

5. Neturiu nuomonės – 24,4 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 2–12 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.