Didžiosios savaitės ketvirtadienį prieš Velykas baigiasi Gavėnia ir prasideda Didysis tridienis prieš Velykas.
Didžiosios savaitės ketvirtadienį prieš Velykas baigiasi Gavėnia ir prasideda Didysis tridienis prieš Velykas.
Trys svarbiausios liturginių metų dienos primena atskirus žmonių atpirkimo ir Velykų slėpinio tarpsnius: Kristaus nukryžiavimą, jo palaidojimą ir Prisikėlimą.
Didžiojo ketvirtadienio rytą Krizmos šv. Mišiose šventinami liturgijoje naudojami aliejai, kunigai atnaujina kunigystės pažadus, o vakare aukojamos Mišios Viešpaties ir apaštalų Paskutinei vakarienei atminti. Didžiojo ketvirtadienio vakarą Kristus su savo mokiniais aukštutiniame kambaryje valgo Paskutinę vakarienę. Vėliau Kristus bus suimtas Getsemanės sode, teisiamas ir nukryžiuotas ant Kalvarijos kalno. Šią šventą dieną krikščionys mini priimdami šv. Komuniją, melsdamiesi, pagarbindami Kryžių, apmąstydami Šventojo Rašto Kristaus kančios skaitinius, Kristaus aukos slėpinį.
Didysis penktadienis skiriamas Kristaus kančiai, nukryžiavimui ir palaidojimui. Tai griežto pasninko diena, kai tradiciškai rengiamos Kryžiaus kelio procesijos, Vilniuje einamos iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną. Vėliau bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagerbimo pamaldos.
Kristaus laidojimo dieną Jėzaus kūnas nuimamas nuo kryžiaus, suvyniojamas į lininę drobulę ir palaidojamas naujame, uoloje iškaltame kapo rūsyje. Išgyvendama Jėzaus mirtį, Bažnyčia tyli ir neaukoja Mišių.
Didįjį šeštadienį bažnyčiose šventinami šv. Velykų stalo valgiai, o vakare, nusileidus saulei, prasideda Velyknakčio pamaldos, kai mirties tamsą keičia ryški Prisikėlimo džiaugsmo šviesa artėjant Velykų rytui. Bažnyčiose uždegamos žvakės ir skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai apie šlovintus išganymo istorijos darbus. Velyknaktį baigiasi tylos metas, uždegamos visos šviesos, suskamba varpai ir vargonai, o tikintieji atnaujina Krikšto pažadus.
Sekmadienį šventų Velykų ryto Mišiose tikintieji džiaugiasi ir mini Dievo Sūnaus prisikėlimą, giedodami „Aleliuja”.
