Dirbtinio apvaisinimo įteisinimas skinasi kelią

Vyriausybė linksta pritarti dirbtiniam apvaisinimui, tačiau mano, kad reikėtų neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, o dirbtinis apvaisinimas neturėtų būti atliekamas tik santuokoje gyvenančioms moterims.

Kaip penktadienį po Vyriausybės posėdžio sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuva yra beveik paskutinioji Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuotas dirbtinis apvaisinimas, nors skaičiuojama, kad apie 50 tūkst. porų negali susilaukti vaikų, o pati procedūra brangi, vidutiniškai kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų. Pasak ministrės, kol nėra įstatyminio pagrindo, negalima kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, nors tam skirtos lėšos jau buvo rezervuotos 2014 m. gruodį.

„Gana ilgai truko derinimas, ir mes pateikėme savo rengtoje Vyriausybės išvadoje, išvados projekte, 30 pastabų, kai kurios yra smulkios, juridinės technikos klausimai, tačiau trys pastabos yra esminės, į kurias prašome Seime atsižvelgti, nes teiktame projekte yra įvardijama, kad galime sukurti tiktai 2-3 embrionus ir patalpinti į gimdą. Mes tuo tarpu sakome, kad turi būti išsaugoma ir užšaldoma ir daugiau embrionų – tiek, kiek pavyksta sukurti iš karto. Tai būtent leistų moteriai, jeigu nesėkminga apvaisinimo procedūra būtų, ją pakartoti turint užšaldytus embrionus, nereikėtų medicininio įsikišimo”, – sakė ministrė.

Konservatyvaus požiūrio šalininkai siūlo apriboti sukuriamų embrionų skaičiaus iki trijų.

Pagalbinio apvaisinimo projekte nurodoma, kad pagalbinis apvaisinimas galimas gyvenantiems tik santuokoje arba partnerystėje. Tačiau, pasak R. Šalaševičiūtės, šiuo metu Lietuvoje dar neįteisinta partnerystė.

„Todėl faktiškai įstatymo nuostatos galiotų tikrai moterims, kurios gyvena santuokoje”, – pabrėžė R. Šalaševičiūtė.

Be to, kaip nurodė ministrė, Vyskupų konferencijos nuomone, dirbtinio apvaisinimo metu turi būti šaldomos kiaušialąstės, o ne embrionai, pagalbinį apvaisinimą atlikti būtent tokiu būdu. Bažnyčia laiko embrioną žmogumi ir nepritaria jų šaldymui.

„Tačiau praktikoje užsienio valstybėse iš esmės kiaušialąstės yra panaudojamos tiktai gydymo procese, t. y. ypač norint išsaugoti moterų vaisingumą sergant onkologinėmis ligomis, tačiau būtent pagalbiniam apvaisinimui rezultatyvumas yra labai mažas, todėl mes siūlome atsisakyti šios nuostatos”, – nurodė R. Šalaševičiūtė.

Palikti nuostatą, kad dirbtinis apvaisinimas galėtų būti taikomas tik santuokoje gyvenančioms moterims, netikslinga, nes, anot ministrės, yra ir Europos teismų praktika, nagrinėti ieškiniai, kur pasisakoma, kad kiekvienas vaikas turi teisę gimti, ir moteris turi teisę gimdyti, nepriklausomai ar ji gyvena santuokoje ar ne.

„Manome, kad, jeigu šiandien būtų Partnerystės įstatymas, jis apimtų daug didesnę grupę tų moterų, šeimų, kurios gyvena kad ir ne santuokoje, o faktinėje santuokoje. Tiesiog mes manome, kad kiekviena moteris turi teisę gimdyti”, – kalbėjo politikė.

Dėl skaičiaus, kiek bus sukuriama ir užšaldoma embrionų, palikta apsispręsti Seimui, Vyriausybė savo išvadoje konkretaus skaičiaus neįvardija. Anksčiau minėta, kad galėtų būti užšaldyta ne daugiau kaip 10 embrionų.

Tikimasi, kad pagalbinį apvaisinimą įteisinantis įstatymas galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.

Premjeras Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo pagaliau suderintas su socialiniais partneriais ir jau pasieks Seimą.