Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį, sako prezidentai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai.

Bendrame Gitano Nausėdos, Edgaro Rinkevičiaus ir Alaro Kariso pareiškime teigiama, kad Baltijos šalių įstojimas į ES žymi džiaugsmingą sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje.

Pasak prezidentų, narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

„Per šiuos du dešimtmečius mūsų pasitikėjimas išaugo, džiaugiamės laisve, demokratija ir gerove. Pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, kartu tapdamos įspūdinga Europos integracijos ir transformacijos sėkmės istorija. Šiandien drąsiai prisiimame atsakomybę prisidėti prie Europos ateities kūrimo“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Baltijos šalių prezidentų pareiškime.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat pabrėžė teigiamą ES poveikį Baltijos šalių ekonomikai. Anot jų, dabar trijų valstybių bendrasis vidaus produktas siekia daugiau kaip 160 mlrd. eurų, tai yra beveik keturis kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius, tiesioginės užsienio investicijos padidėjo šešis kartus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę remti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo eurointegracijos siekius.

„1990–1991 metais Baltijos šalys išreiškė savo demokratinį pasirinkimą. Šiandien ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai kovoja už europines vertybes ir Europos šeimą – savo svarbiausią pasirinkimą. Jie turi tą pačią svajonę, kaip ir mes tada. Dėl istorinės patirties mes ją suprantame ir jaučiame. Tvirtai palaikome tas šalis, kurios puoselėja bendras europines vertybes ir siekia būti kartu. Mes remsime integracijos į Europą siekiančias šalis jų kelyje iki visateisės narystės ES“, – rašoma pareiškime.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją.