• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Ketvirtadienis, 1 birželio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Dvaro šlovei išblėsus, miestelis atsigręžė į bažnyčią

ANYKŠTA
2023-04-05
Naujienos
12
Kelis šimtmečius Raguvėlė garsėjo didikų Komarų giminės valdytu dvaru, dabar iš tos šlovės likę tik prisiminimai.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Gailutė KUDIRKIENĖ

Raguvėlės vardas ne vienam asocijuojasi su bajorų Komarų dvaro ansambliu. Tokių visoje šalyje išlikę vienetai. Bet dvaro statiniai pastaruoju metu merdi, net ir dedant nemažai pastangų jo paveldėtojams nepavyko šio paminklo atgaivinti. Taigi – kas dabar yra pagrindinis miestelio lobis? 

Kas teikia dvasinį peną?

Žvalgomės po Raguvėlę, kadaise šalia dvaro išaugusį, o šiandien tik apie pustrečio šimto gyventojų beturintį miestelį. 

Kokius gi kultūrinius lobius Raguvėlė išsaugojusi ir ką praradusi? Ką labiausiai vertina dabartiniai gyventojai? Kas, jų manymu, šiandien miesteliui teikia dvasinį peną ir yra tikrasis lobis? 

Paveldosaugininkė D.Stankevičienė papasakojo, kuo Raguvėlės dvaras išskirtinis, tokių kaip jis šalyje beveik neišlikę.

Lobių ieškome su gausiu būriu palydovų: paveldosaugininke Daiva Stankevičiene, istorike Meile Giraitiene, Raguvėlės gyventojomis biologijos ir tikybos mokytoja Angele Ažusieniene, kultūros darbuotoja Jolanta Karaliūniene, Vaikų dienos centro vadove Regina Zorgevičiene ir organizacijos „Jaunimas gali“ trenere Giedre Imbrasiene. 

Kiekvienas iš dalyvaujančių šioje improvizuotoje ekspedicijoje įvertina vietos paveldą ir savo nuožiūra siūlo, ką reikėtų išrinkti svarbiausiu vietovės lobiu.

Dvaras – vienareikšmiškai

Daug kas iš šalies vertindamas nuspręstų, kad svarbiausias čia yra dvaras. 

Ne vieną šimtą metų Raguvėlė garsėjo didikų Komarų giminės valdytu dvaru: čia sukauptomis meno vertybėmis, išsimokslinusiais svečiais, pažangiausiomis ūkininkavimo naujovėmis. 

Antro aukšto kambariuose išlikusios originalios koklinės krosnys.

Sovietmečiu dvarui savotiškai pasisekė, nes nacionalizuotų pastatų niekas nepavertė sandėliais ar tarybinio kaimo daugiabučiais, į pagrindinius rūmus ir šalia esančias oficinas įkraustė švietimo ir kultūros įstaigas, todėl tie pastatai nebuvo suniokoti. 

Pasak paveldosaugininkės D.Stankevičienės, didžiausia kaimo kultūrinė vertybė vienareikšmiškai yra dvaras. Ne kažkuris pavienis pastatas, o visas net 24 statinių kompleksas. Juk visoje šalyje išlikusių dvarų kompleksų tėra vienetai. 

„Raguvėlės dvarvietė Komarams priklausė nuo XVII amžiaus iki pat nacionalizavimo, tai labai retas reiškinys, kad net kelis šimtmečius dvarą valdytų viena šeima“, – sako specialistė. 

Per ilgus šimtmečius dvare įvairiomis formomis kauptas menas: skulptūros, paveikslai, knygos. XIX amžiuje Raguvėlės dvaras buvęs ryškus kultūros židinys. 

A.Ažusienienė patikino, kad raguvėliečiai su dvaru nebeturi jokių ryšių, dabar žmonėms svarbiau visus sutelkiantys maldos namai.

Anot paveldosaugininkės, geriausiais gyvavimo laikais dvarui priklausė apie 300 hektarų žemės, tad klestėjo ir ūkinė veikla, pelną nešė spirito varykla ir malūnas. 

Centriniai rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, juose buvęs įspūdingas žiemos sodas. Antrame aukšte – ponų kambariai ir miegamieji, kai kuriuose išlikusios juodo marmuro palangės, koklinės krosnys. Pirmame aukšte buvusi pokylių salė, valgomieji ir didžiulė rūmų virtuvė. 

Raudoniesiems okupantams įžengus į Lietuvą dvaras buvo nacionalizuotas. Niekas nežino, kur prašapo dvare buvusios meno vertybės: knygos, paveikslai, porceliano dirbiniai, vertingi baldai. 

D.Stankevičienė priminė, kad rūmus ir kitas gyvenamąsias patalpas nuo tolesnio niokojimo išgelbėjo tai, kad čia buvo įkurdinta žemės ūkio mokykla, vėliau Raguvėlės devynmetė. Dalis rūmų buvo skirta ir kaimo kultūros namams. Vienoje oficinoje gyveno pedagogai, kitoje veikė biblioteka. 

Atgavus nepriklausomybę, dvaras buvo įtrauktas į neprivatizuojamų dvarų sąrašą, bet atsiradus šeimininkui 1992 metais buvo grąžintas tiesioginei Komarų palikuonei Alvilinai Rimševičienei. Apie ją bei giminės ir dvaro istoriją esame jau ne kartą rašę. 

Restauratoriai prastai dirbo

Dabar į privačias valdas mus įleidžia ir centrinius rūmus atrakina A.Rimševičienės anūkas Darius Jankus. Jis yra vienas iš dvaro paveldėtojų. 

Komarų palikuonė dvarvietę padalino trims anūkams ir savo įsūniui. Pas jį senoji dvarininkė dabar ir gyvena. 

R.Zorgevičienė įsitikinusi, kad didžiausia vertybė yra ne kažkada kažkieno sukaupti turtai, o šiandien Raguvėlėje gyvenantys žmonės.

Atgavusi dvarą A.Rimševičienė atsikraustė čia gyventi ir su artimaisiais dėjo daug pastangų dvarvietę prikelti naujam gyvenimui. Jos rūpesčiu buvo suremontuotas ir paleistas malūnas, perdengti spirito varyklos stogai, rekonstruotas kaminas. 

Pasak D.Stankevičienės, dvaro savininkė pirmiausia užsimojo sutvarkyti giminės koplyčią. Sovietmečiu joje veikė dujų balionų išdavimo punktas. Suderinus su kultūros paveldo specialistais, koplyčioje darbavosi restauratoriai. 

„Tik restauruota buvo prastai, tuoj vėl ėmė byrėti tinkas. A.Rimševičienė savo lėšomis dar kartą koplyčią restauravo“, – apgailestauja kultūros vertybių apsaugos specialistė. 

Vienu metu buvo aiškus atsigavimas: nuomojama centrinių rūmų pokylių salė, antro aukšto oranžerijoje veikė fotostudija, priešais rūmus esančiame aštuonkampiame grūdų bokšte patalpas nuomojosi kavinė.

Griūvant dvarui ir miestelis praranda vertę

Šiandien rūmuose nebėra jokios gyvybės, tik į vienos oficinos dalį yra įleisti gyventojai. 

Žiūrint iš lauko, rūmų būklė apverktina, į kelią atsuktas pastato galas ištrupėjęs gabalais. 

Pirmiausia žengiam į rūmų galą, kur storasienėse skliautuotose patalpose prie malkomis kūrenamų krosnių kadaise sukosi virėjos. Sovietmečiu rūmų virtuvė buvo paversta mokyklos valgykla. 

Ponų valgomasis, kai rūmuose veikė mokykla, buvo paverstas klase pradinukams.

„Kai pradėjau mokytojauti, čia buvo mano pradinukų klasė“, – į patalpą šalia virtuvės rodo J.Karaliūnienė, dabar dirbanti Miežiškių kultūros centre.

Laiptai į antrą aukštą mediniai, rūmų gyventojų, o vėliau mokinių kojų nuzulinti. 

Per kambarius atlapotom durim einame link žiemos sodo. J.Karaliūnienė prisimena, kad jos laikais jame buvo mokyklos sporto salė.

Kiekviename kambaryje vis kitokia koklinė krosnis: balta, žalsva, tamsiai žalia, pieno spalvos. 

Viename kambaryje pro kiaurą stogą matyti gabalas dangaus.

Žiūrėkim ne kaip atrodo, o kas buria

„Dvaras, kas be ko, yra lobis, tik labai apleistas. Mes, raguvėliečiai, labai trokštame veiklaus savininko, tada miestelis atgytų. Šitas dvaras – miestelio pagrindas, kai jo tokia būklė, tai ir miestelis praranda vertę. Galėtų būti dideliu traukos objektu: važiuotų ekskursijos, būtų darbo vietų, o dabar turim vaiduoklį“, – sako buvusi mokytoja. 

Pedagoginio darbo pradžioje J.Karaliūnienei teko mokytojauti ir rūmų klasėse, tą laiką primena ant sienos likęs piešinys.

Istorikė M.Giraitienė apgailestauja, jog dėl sovietinės melioracijos įsikišimo, kai dvarvietės teritorijoje buvo ištiesinta Juostos vaga, nebegalim matyti anuomet buvusio aplinkos grožio. Kai iš vandeningos ir daug platesnės nei dabar upės liko tik griovys, žavesį prarado buvęs apvalus tvenkinys su Meilės salele, į kurią galima buvo nuplaukti valtele. 

Anot jos, Komarų vaidmenį vietinių gyvenimui rodo faktas, kad žemės reformos laikais, kai dvarininkams buvo leista turėti tik 80 hektarų žemės, Raguvėlės valdytojui išimties tvarka, kaip itin pažangiai ūkininkaujančiam, buvo palikta net 150 hektarų. Ponas garsėjo kaip prigalvojantis įdomių naujovių. 

„Kažkada rinkau ir užrašinėjau su dvaru susijusių žmonių prisiminimus. Esu kalbinusi dvaro tarnaitės dukterį, ji pasakojo, kad dvare veikė net speciali vištų atrinkimo sistema pagal dėslumą, sužymėti narveliai, kurias vištas pirmiau kirsti“, – prisimena įdomybę. 

O tada grįžta į šias dienas. 

„Koks skirtumas, kokia praeitis, kaip dabar atrodo dvaras ar kokio senumo vargonai stovi bažnyčioje? Žiūrėkime, kas žmones buria. Anksčiau vienareikšmiškai visos veiklos koncentruodavosi dvare, kelioms kartoms dvaras buvo kaip kultūros židinys. Dabar tie momentai tik senųjų raguvėliečių atmintyje. Jau pora dešimtmečių kaip dvarvietėje nebevyksta nieko, dvaras nebeburia žmonių“, – kalba istorikė. 

Ji kaimo lobiu siūlo laikyti bažnyčią. 

„Dabar kaimui tikrai bažnyčia reikšmingesnė nei dvaras vaiduoklis“, – nusprendžia ir J.Karaliūnienė.

Garsaus italų architekto kūrinys vertas dėmesio 

Ilgametė biologijos mokytoja Angelė Ažusienienė mus veda iki koplyčios, jos manymu, kultūrine ir istorine prasme labai vertingo statinio. Juk koplyčią projektavo žinomas italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis. 

Pakeliui praeiname pastatą užkaltais langais – buvusį dvaro malūną. 

„Dvarininkė jį atidavė Raguvėlės kaimo bendruomenei, kitaip sakant, pardavė už vieną litą. Tuoj padarėm talką, iškirtom krūmus, iškuopėme aplinką, tikėjomės, jog parašysime projektą, gausime lėšų remontui ir turėsime puikius bendruomenės namus. Deja, paaiškėjo, kad malūnas yra dvaro dalis, kultūrinis paveldas, tad be visokių komisijų negalime čia nė vieno akmens pajudinti“, – paaiškina, kodėl statinys vėl baigia apželti krūmokšniais. 

Vienintelis visiškai suremontuotas dvaro komplekso statinys yra Komarų šeimos koplyčia.

Koplyčia šviečia iš tolo. Iš viso dvaro komplekso tas statinys vienintelis suremontuotas, sutvarkytos aplink jį esančios Komarų giminės kapvietės. 

Deja, čia pasidarbavo vandalai, nuo vyrių nuplėšė vieną vartų pusę. 

Mūsų palydovė pasakoja, kad anksčiau būta dar makabriškesnio išpuolio: iš vienos Komarų kapvietės vagys išrovė paminklinį akmenį ir kitoje pusėje iškalę naujas pavardes nepasibodėjo jį pastatyti ant savos giminės kapų. 

Pasak A.Ažusienienės, anksčiau, kol Raguvėlė turėjo savo kunigą, koplyčioje vykdavo ir pamaldos.

Net ir šviesos diena

„Mano galva, didžiausia Raguvėlės vertybė – ne statiniai ir ne kadaise kaupti turtai – o žmonės“, – sako R.Zorgevičienė. 

Anot jos, jau daug metų kaimas nebeturi kultūros namų, nebėra ir šviesuliu buvusios mokyklos, o raguvėliečiai vis tiek sugeba susieiti, organizuoti įvairiausias šventes, per Mindaugines gausiai burtis himno giedoti. 

Dvaro rūmuose jau ilgą laiką nieko nevyksta, tad Raguvėlės gyventojams šioji vieta ir neberūpi.

„Turim moterų klubą, jame – apie 15 aktyvisčių. Visos su savom idėjom, niekad neatsisako bendruomenės labui paplušėti. Mes susigalvojom net šviesos dieną minėti, ji būna lapkričio 10-ąją. Tada su degančiais žibintais aplankom kiekvieną namą, linkim bendrystės, įteikiam simbolinę degančią žvakelę“, – aiškina pašnekovė.

Ne tik katalikus sutraukia

Jaunimo atstovės G.Imbrasienės nuomone, šiuo metu didžiausias Raguvėlės lobis vis dėlto yra maldos namai. 

Prieš 230 metų Komarų statyta Šv. Stepono bažnyčia anksčiau su dvaro rūmais populiarumu gal ir nesivaržė, patys raguvėliškiai ją ne itin uoliai lankė, maldos namus daugiau užpildydavo aplinkinių kaimų gyventojai. 

Dvarokais vadinti raguvėliečiai, vienaip ar kitaip darbo santykiais susiję su dvaru, į tikėjimo reikalus žiūrėjo kreivai. Tarpukariu Raguvėlės bažnyčia daugiau buvo reikalinga Tumagalio, Nibragalio,Trumpragio, Limeikių, Užprūdžių ir kitų kaimų, kuriuose žemes buvo gavę savanoriai, gyventojams. 

Su jaunimu dirbanti G.Imbrasienė tvirtino, kad jos ir jaunesnė karta dvarui nejaučia jokių sentimentų.

Šiandien situacija kita, bažnyčia yra ta vieta, kur susitinka kaimynai ir giminės, kur apsikeičiama naujienomis, net dalijamasi kūryba. 

„Nesu uoli katalikė, bet per visas šventes į pamaldas būtinai einu“, – sako mergina. 

Anot jos, daug kas į maldos namus atskuba ankstėliau, kad spėtų su seniau matytais pažįstamais pabendrauti, po pamaldų irgi niekas namo neskuba, nori pasikalbėti. 

„Per adventą pynėme vainikus ir bažnyčioje padarėme jų parodą. Per Juozapotos atlaidus rugsėjį bažnyčia pilna margaspalvių jurginų – čia išstatome jų parodą“, – pasakoja pašnekovė.

Projektas: „Ieškok lobio!“

Komentarai 12

  1. jonas says:
    2 mėn. ago

    visi dvarai pastatyti vergų prakaitu išsidirbinėjo ponai iš žmonių kaip galėjo, sulygino tik vienas žmogus nelygybę vienoje šalyje bet žlugo ir vėl ponai ir vergai atsirado.

    Atsakyti
    • taip meilas jonai says:
      2 mėn. ago

      Ким Ир Сен tikrai didelis żmogus. Jis sulygino nelygybę vienoje šalyje. Bet Tarybų Sąjunga sužlugdė pasiekimus. Geda Tarybų Sąjungai ir jos teisių peremejai fašistinei pedofilo valdomai Rusijos Federacijai.

      Atsakyti
  2. Surdegio dvaro lobynas says:
    2 mėn. ago

    Labai graziai atrestauruotas. Nuvaziuokite paziureti. Verta.

    Atsakyti
  3. Sava says:
    2 mėn. ago

    Širdį skauda žiūrint kas liko iš mūsų dvaro . O dar visai neseniai rodos ejom į mokyklą, buvo gražu žiūrėti kaip viskas gyvavo, ir padažyta ir pilna mokiniu , tvarkingi rūmai. O dabar jo lemtis sugriūti . Ir kodėl ??? Nes atsirado super savininkai kurie nė piršto nepajudino kad kažka atstatyti. Ne gana to patis išpardavė ką tik galėjo !!

    Atsakyti
  4. Tomm says:
    2 mėn. ago

    Nedejuokim, oi nedejuokim. Viskas priklauso nuo verslumo ir pinigų. Tai kodėl niekas nejudinama. Visokios šventės kaip helovynai, moliūgai ir daugelis kitų pritraukia krūvas žmonių o čia ir pajamos ,aišku nedideli bet yra ES kultūros pinigai. Galų gale leiskim verslui prisidėt ir reikalai pasitaisys. Judėt reikia o ne dejuot.

    Atsakyti
    • Tvarka says:
      2 mėn. ago

      niekam naujai pastatytos pilys nėra įdomios

      Atsakyti
  5. Istorija - ieškok lobio says:
    2 mėn. ago

    Pasmerktas sėkmei
    Kodėl pilies statyba pajudėjo tik dabar, nors apie tai buvo kalbama kone du dešimtmečius? Anykščių rajono savivaldybės meras K.Tubis mano, kad paprasčiausiai trūko politinės valios. „Gal žmonės netikėjo savimi, pačiu projektu, todėl jo ir nevystė. O mes manome, kad jis tikrai pavyks. Jis tiesiog pasmerktas sėkmei. Pusę sumos jau šiemet paskyrėme pirmojo etapo statyboms, bandysime gauti tarptautinį finansavimą. Manau, kad šis projektas bus vienas labiausiai pavykusių Anykščiuose ir Lietuvoje“, – aiškino meras.

    Atsakyti
  6. Istorija - ieškok lobio says:
    2 mėn. ago

    Ant Šeimyniškėlių (Anykščių r.) piliakalnio jau turėjo kilti karaliaus Mindaugo laikų pilies gynybinės sienos, tačiau dabar ten nieko panašaus nėra. „Bus!“ – užtikrina Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Kaip traukia lankytojus Lajų takas, taip, sako jis, trauks ir pilis. Tik kada? Štai čia klausimas sudėtingesnis.
    Į jį rajono meras tiesiai neatsako. Tik užtikrina – tikrai pilis bus, nes jos reikia. Mat tokių objektų aplinkui bent 600-700 kilometrų spinduliu nėra. Stovės. Nepaisant net autoritetingų istorikų ir archeologų pamąstymų, kad didžiausia nesąmonė atstatinėti tai, kas kažin ar iš viso buvo. Bet yra ir kitokių nuomonių – kad tokia romantiškos vaizduotės kuriama praeitis mums reikalinga. Tik kada galėsime prisiliesti prie tos istorijos, nežinia.

    Atsakyti
    • durniems rinkėjams says:
      2 mėn. ago

      negana to, kad blūdą-melagį, tai dar ir nuteistą už aferas dirbant meru vėl išsirinkote į merus. Esate tik tokio ir verti

      Atsakyti
      • žinantis says:
        2 mėn. ago

        Raguvėlės žmonės išsirinko būti meru Dainių Žiogelį. Neklaidinkit žmonių.

        Atsakyti
    • ? says:
      2 mėn. ago

      Dabar jau pareiškė, kad pilies nestatys.
      Kas pasikeitė, kad dabar nebereikia? Atsirado kokia nors pilis 600-700 kilometrų spinduliu?

      Atsakyti
  7. Labai gražus says:
    2 mėn. ago

    Vašuokėnų dvaras. Negaliu atsigrožėti. Šitaip suremontuoti per 30 metų, reikėjo turėti neeilinių gabumu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Tubį ar ne Tubį – štai klausimas mūsų teisinei valstybei ir demokratijai

Panašūs straipsniai

Vasaros festivalis „Mėnuo Juodaragis” žaižaruos ugnimi ir ypatinga programa

2023-05-31
0

Vasaros pabaigoje įvyks vienas įspūdingiausių Lietuvos festivalių – „Mėnuo Juodaragis”. Dvidešimt trečiasis savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis lankytojus...

Anykščių šilelyje pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra

2023-05-31
7

Anykščių šilelyje, medinių skulptūrų parke pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra.

Jos aukštis 25 m. 11 cm.  Skulptūros autoriai Valerij Kunigel (menininkas),...

Jurgita Banienė jau dalyvauja rajono vadovų posėdžiuose

2023-05-31
7

Tradiciniuose Anykščių rajono savivaldybės vadovų rytiniuose posėdžiuose dalyvauja ir laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Blazarėnas, ir būsimoji administracijos vadovė Jurgita...

Ugniagesiai tikrina hidrantus

2023-05-31
2

Anykščių mieste ir seniūnijose ugniagesiai tikrina hidrantus. Pasak Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Slavinsko, mieste ir miesteliuose, kuriuose yra...

Anykšta TV:

Naujienos

Vasaros festivalis „Mėnuo Juodaragis” žaižaruos ugnimi ir ypatinga programa
Anykščių šilelyje pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra
Jurgita Banienė jau dalyvauja rajono vadovų posėdžiuose
Ugniagesiai tikrina hidrantus
Andrioniškis mini seniūnijos įkūrimo 25-metį
Seniausias miesto vaikų lopšelis – darželis atsinaujins

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 25 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Vyriausybė pratęsė kompensacijas gyventojams už dujas, panaikino už elektrą
Savivaldybių asociacijos vadovas įspėjo apie įstrigusius 1,6 mlrd. eurų regionų plėtrai
NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva atnaujins patikrinimus pasienyje su Lenkija, Latvija
Vyriausybė spręs, ar pritarti teismų rūmų mažinimui
Vasarą saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs ir savaitgaliais
Bedarbiams ar mažai uždirbantiems savo verslo kūrimui – 25 mln. eurų paramos

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar važinėjate dviračiu?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara birželis

Jara birželis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Troskimai Liksa – GERAS

Troskimai Liksa – GERAS

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In